Vilniuje – neeilinis teismas. Posėdis surengtas namo laiptinėje. Teisėjas nusprendė pats pamatyti vieną išskirtinį butą, mat namo gyventojai piktinasi, ar teisėtai kaimynas įsikūrė unikaliame namo bokšte. Iš jo atsiveria išskirtinės Vilniaus panoramos. Įėjimas į bokštą padarytas tik iš buto vidaus, nors bokštas – kultūros paveldas ir anot gyventojų, turi būti prieinamas visiems.
Namo gyventojai sako ilgai manę, kad patekti į šį bokštą, kultūros paveldą, nebegalima, nes jis avarinės būklės. Bet prieš kelerius metus sužinojo, kad vienas kaimynas bokštą jau senokai privatizavęs.
„Butų ir kitų patalpų savininkai pasipiktinę, kad pasisavintos patalpos. Viešas, pagrindinis namo esminis elementas, architektūrinis“, – piktinosi namo bendrijos pirmininkas Emanuelis Kaplanas.
Esą iš pradžių privatizuota dalis patalpų, vėliau ir įspūdinga terasa su kolonomis. Iš kurios atsveria unikalūs Vilniaus vaizdai.
„Kažkaip Registrų centre atsirado įrašas, kad tos patalpos pasidarė nuosavos. Ir 2018 metais dar terasa staiga pasidarė tų patalpų priklausinys “, – sakė E. Kaplanas.
Bute ir terasoje filmuoti neleidžiama.
Bute vykusiame teismo posėdyje netapo aiškiau, kada bute iškirsti langai. Archyvinėse nuotraukose jų nėra. Daug klausimų ir name gyvenančiam vienam garsiausių šalies teisininkų Egidijui Kūriui.
„Taip yra patvarkyta, ir atrodo, kad yra valstybės institucijos, kurios remia būtent tokią poziciją, kaip seniau sakydavo, kad yra „vsio zakonno“. Arba per tą čekiukų skandalą mes išmokome kitą žodį – viskas pagal reglamentą. Tai čia viskas pagal reglamentą“, – kalbėjo namo gyventojas Egidijus Kūris.
Esminis reikalavimas – atstatyti butą taip, kad visi galėtų patekti į terasą.
„Čia kultūros paveldo objektas ir jis privaloma tvarka turi būti visiems prieinamas“, – tikino namo bendrijos pirmininkas.
Dabar įėjimas į terasą padarytas iš buto vidaus. Senbuviai sako, taip nebuvo.
„Čia laisvai buvo tas kelias atvertas. Aš nežinau, nuo kada jį užblokavo. Matomai, kada įsigijo šias patalpas ir perrekonstravo, ir langus, ir elementus. Ten padaryta abrakadabra, ten neina suprasti“, – kalbėjo namo gyventoja Liucija Jūratė Hutcheon.
Buto savininkas komentuoti nenorėjo. Gyventojai teisme kelia daugiau priekaištų, ar teisėtai padidintas buto plotas, prijungiant laiptinės ar lifto priežiūros patalpas?
„Apygardos teismas grąžino, neaišku kokiu stebuklingu būdu tas patalpas galėjo pasisavinti. Nes nei jokių pirkimų dokumentų, dovanojimų, nei Vyriausybės nutarimų, kaip tos patalpos pasisavintos, nėra“, – aiškino namo bendrijos pirmininkas.
„Žinot, kalbininkai yra įteisinę sąvoką – „prichvatizacija“. Tai man atrodo mes tokį atvejį čia ir turime“, – teigė E. Kūris.
Dar gyventojai sako supratę, kad vienam kaimynui prieinamas bokštas, galėjo būti remontuotas už visų pinigus. Nors paaiškėjo, kad bokštas ne tik apleistas, nuimtos ir architektūrinės detalės.
„Buvo renkamos lėšos, kai tas asmuo buvo bendrijos pirmininkas, renkamos visų gyventojų lėšos, kad butų remontuojama. Nors niekas nežinojo, kad ta patalpa yra nebe visų“, – sakė E. Kūris.
Teismas tęsis jau teismo salėje. Laukiama valstybės institucijų nuomonės ar bokštas istoriniame kultūros paveldo pastate privatizuotas teisėtai.
Autorius: Gedas Salyga I lnk.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti LNK.lt turinį be LNK.lt raštiško sutikimo draudžiama.
Cha cha cha kaip lietuviška
adresą,matyt kalba eina apie Goštauto g.,kiek tokių saunuoliu musyse,nesuskaiciuosi,sėkmės kaimynams
Tikras lietuvis.