Vilniuje atidarytas didžiausias Europoje vertikalus ūkis – skinamas pirmasis lietuvių ir taivaniečių užaugintas derlius.

1 000 kilogramų traškių salotų ir prieskoninių žolelių, užaugintų naujame, didžiausiame Europoje, vertikaliame ūkyje kasdien pasieks „Iki“ parduotuvių lentynas visoje Lietuvoje.  Tai apie 10 000 salotų porcijų, kurios atsidurs ant sveikesnio gyvenimo būdo ieškančių žmonių stalo.

Užauginta be pesticidų, ištisus metus

Šiandien Vilniuje atidaromas tvarus naujos kartos vertikalus žalumynų ūkis „Leafood“, kuris ištisus metus vartotojams tieks šviežias, Lietuvoje užaugintas salotas ir prieskonines žoleles. Jau nuo gegužės 12 dienos „Iki“ maisto prekių parduotuvėse visoje šalyje bus galima įsigyti šio ūkio pirmojo derliaus – 12-os rūšių salotų, prieskonių žolelių ar salotų mišinių.

  • Salotų rūšys: špinatai, salotos „Rucola“, „Iceberg“, „Romaine“, „Lollo Rosso“, „Green Oakleaf“ ir lapiniai kopūstai „Kale“.
  • Žolelių rūšys: bazilikai, kalendros ir mėtos.
  • Taip pat du pilnų lapelių salotų mišiniai – Gurmanų (salotos „Romaine“, „Lollo Rosso“ ir „Green Oakleaf“) ir Klasikinis (špinatai, salotos „Rucola“, raudonosios salotos, mažieji lapiniai kopūstai „Kale“).

Patogiai supakuotos į pakartotinai uždaromas pakuotes „Leafood“ salotos yra paruoštos valgyti – jų nereikia plauti, tad puikiai tiks skubantiems, sveiką gyvenimo būdą mėgstantiems žmonėms. „Leafood“ žalumynai auginami uždarose patalpose, švarioje ir apsaugotoje aplinkoje, naudojant inovatyvią Taivane sukurtą „YesHealth Group“ technologiją. Salotos ir prieskoninės žolelės auga mineralais praturtintame vandenyje, nenaudojant jokių pesticidų, herbicidų ar kitų kenksmingų medžiagų.

„Iki šiol norėdami visus metus valgyti šviežius žalumynus, turėjome juos pirkti importuotus, keliavusius ilgus kilometrus iš svetur, nes Lietuvos orų sąlygomis jie natūraliai auga tik 2–3 mėnesius per metus. Mačiau tai kaip problemą ir svarsčiau, kodėl nenutraukus šios ilgos tiekimo grandinės ir neužsiauginus aukštos kokybės ir maistinės vertės salotų visus metus čia, Lietuvoje. Tokia ir buvo mano misija, kuriant didžiausią Europoje vertikalų ūkį“, –  sako Valentinas Civinskas, „Leafood“ įkūrėjas ir generalinis direktorius.

Kuriama tvaresnė maisto grandinė

Didžioji dalis į Lietuvą importuojamų lapinių daržovių keliauja iš Šiaurės Afrikos arba Pietų Europos, mūsų šaldytuvuose jos išlieka šviežios 1–5 dienas – maisto produktų galiojimo terminas yra tiesiogiai susijęs su transportavimo trukme. „Leafood“ salotos yra auginamos Lietuvoje, į parduotuvių lentynas jos patenka vos per vieną dieną, tad šviežios išlieka ilgiau – bent jau iki 7–10 dienų. „Leafood“ žalumynai į pakartotinai uždaromas pakuotes dedami su šaknelėmis ar ilgesniais stiebeliais – visa tai padeda dar ilgiau išlaikyti traškumą, šviežumą ir maistines savybes.

Tvarus naujos kartos vertikalus žalumynų ūkis „Leafood“ prisidės prie tvaresnės maisto grandinės šalyje kūrimo. Vertikalūs ūkiai nėra veikiami besikeičiančių oro sąlygų – saulės

šviesos, temperatūros skirtumų ar kritulių. Juose užauginama iki 200 kartų daugiau derliaus nei tradiciniuose ūkiuose. Be to, ūkininkaujant uždarose patalpose sunaudojama iki 95 proc. mažiau vandens, naudojama tik 100 proc. žalia, atsinaujinanti, elektros energija, aplinka nėra teršiama kenksmingomis medžiagomis ir pesticidais.

Tvarų vertikalų ūkį „Leafood“ valdo jungtinė lietuvių ir taivaniečių komanda, kuri jau yra pastačiusi vertikaliuosius ūkius Taivane ir Danijoje. 2022 m. birželį „Leafood“ gavo 6,45 mln. eurų pradinį finansavimą iš „YesHealth Group“, Lietuvoje gyvenančio danų verslininko Nielso Peterio Pretzmanno bei dar vieno privataus investuotojo. Vertikalaus ūkio Vilniuje įrengimas ir pirmieji auginimo bandymai buvo baigti 2023 m. balandžio mėnesį. Šiuo metu jame darbuojasi „YesHealth Group“ komanda, kuri pradiniame gamybos etape apmoko vietinius darbuotojus.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

77 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Ar Vilniaus oro uoste reikalinga požeminė geležinkelio stotis?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist