25,6 tūkst. ukrainiečių – tiek šiuo metu Lietuvoje pagal darbo sutartis dirba nuo karo pasitraukusių šios šalies gyventojų. Per pusantrų metų nemažai jų užpildė tas trūkstamų profesijų laisvas darbo vietas, kuriose jaučiamas itin didelis darbuotojų trūkumas.
Dabar Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų platformoje iš registruotų 9,9 tūkst. darbo pasiūlymų darbdaviai į 2,6 tūkst. darbo pozicijų priimtų ir ukrainiečius. Tačiau kokie jie yra darbuotojai? To Užimtumo tarnyba pasiteiravo kai kurių aktyvesnių darbdavių.
Visoje šalyje be valstybės paramos daugiausiai atvykusių Ukrainos piliečių įdarbino „PKC Group Lithuania“, „Manvesta“, „Elixus“, „Rimi Lietuva“, „AQ Wiring Systems“, „Biovela – Utenos mėsa“, „Premier Restaurants“, „Costo“, „Marino grupė“, „Baltic Transline Transport“.
„Rimi Lietuva“ nuolat ieško naujų komandos narių, ir ukrainiečiai yra labai laukiami. Pasak direktoriaus pavaduotojos Indrės Baronienės, jie nelinkę dažnai keisti turimo darbo: „Nemaža dalis kolektyvą papildžiusių daugiau kaip metus dirba pardavėjais, virėjais ir pagalbiniais darbininkais. Didžioji dauguma – apie 70 žmonių pageidauja lankyti lietuvių kalbos kursus“.
„Tolimųjų reisų vairuotojai greitai adaptavosi, ir įmonė yra patenkinta jų darbu“, – sakė įmonės „Kauno „Baltic Transline Transport“personalo vadovė Olga Stasiūnienė. Panašiai kalbėjo ir Šiaulių įmonės „Costo” personalo vadybininkė Asta Dapšienė: „Dirbame su 300 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų ukrainiečių, nėra jokių problemų. Įdarbinome ir jų šeimos narius. Įmonėje sudarytos sąlygos karjerai – įdarbinsime ukrainietį vadybininku“.
„Biovela-Utenos mėsa“–viena daugiausiai įdarbinančių ukrainiečius, tačiaudarbas įmonėje yra fiziškai sunkus, todėl vyksta nuolatinė darbuotojų kaita. Ukrainiečiai nėra išimtis, jie taip pat padirba tam tikrą laikotarpį – vieni ilgiau, kiti trumpiau, ir išeina iš darbo. Bendrovei nuolat trūksta darbuotojų.
Kauno ,,Aurika“ įdarbino subsidijuojant 14 ukrainiečių ir beveik pusė jų liko dirbti įmonėje gamybos darbuotojais ir pakuotojais. „Best Baltic Kaunas Hotel“ vadovės Editos Dargevičiūtės teigimu, įmonėje dirba 15 ukrainiečių. Pasibaigus finansavimui, jiems bus siūlomas neterminuotas darbas. Šiaulių bendrovėje „Grūstė“ taip pat dirba 10 ukrainiečių – prekybinės salės darbuotojais, pardavėjais, valytojais. Visi galės likti nuolatiniam darbui.
„Kauno slaugos namuose ,,Remedas“ 10 atvykėlių sumažino kitų darbuotojų krūvį – užėmė slaugytojų padėjėjų darbo vietas, be jų įmonėje būtų labai sunki padėtis“, – pasakojo direktoriaus pavaduotoja Indrė Urbanavičienė.
Sparčiau integruoti ukrainiečius į darbo rinką padeda užimtumo priemonės – įdarbinus subsidijuojant, darbdaviui kompensuojamas darbo užmokestis. „Ši tikslinė parama sujungia darbdavius ir darbuotojus – atnaujinant ar įgyjant įgūdžius konkrečiose darbo vietose žmonės sparčiau adaptuojasi, o įmonės greičiau susiranda darbuotojų“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus patarėja Brigita Blavaščiūnienė.
Specialistų teigimu, ukrainiečių integracija į darbo rinką padeda spręsti darbuotojų stygiaus problemą. „Tai amortizuoja darbo paklausos nepatenkinamą poreikį, ypač apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, apdirbamosios gamybos, statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose“, – sakė B. Blavaščiūnienė.
