Kokia Lietuvos įmonė antroji sulauks Taivano investicinio fondo lėšų bus pristatyta sausio viduryje, sako Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas. Anot jo, naujausia taivaniečių rizikos kapitalo įmonės „Taiwania Capital“ 200 mln. JAV dolerių vertės fondo investicija į Lietuvos įmonę jau parengta.

„Prieš pat 2022 metų pabaigą jau užbaigėme daugiau gerų projektų, tačiau palauksime sausio ir tuomet geromis naujienomis pasidalinsime su Lietuvos draugais. Už kelių savaičių“, – Eltai teigė E. Huangas.

Lapkritį „Taiwania Capital“ paskelbė apie pirmąją savo 200 mln. JAV dolerių fondo investiciją – 3,5 mln. eurų skiriami Lietuvos lazerių gamintojui „Litilit“. Tuomet E. Huangas teigė, kad naujos investicijos jau ruošiamos, o bendra pirmųjų investicijų suma sieks apie 10 mln. eurų.

Be to, pasak E. Huango, sausį ketinama pranešti apie suteiktą pirmąją paskolą iš 1 mlrd. JAV dolerių dydžio paskolų fondo bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams aukštųjų technologijų srityse bei daugiau detalių apie partnerystę plėtojant puslaidininkių technologijas.

„Paskelbsime ir daugiau gerų naujienų: apie bendradarbiavimą plėtojant puslaidininkių gamybą ir pirmąjį paskolų fondo finansuojamą projektą“, – teigė Taivano atstovas Lietuvoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) Eltą informavo, kad paraiškos paskolų fondo finansavimui gauti kol kas dar vertinamos.

Ministerija taip pat patvirtino, kad artimiausiu metu ketinama paskelbti daugiau informacijos apie naujus Taivano investicijų ir verslo projektus. Be to, EIM teigimu, sausį Lietuvoje laukiama dar vienos Taivano delegacijos, su kuria ketinama pasirašyti naujų abipusių susitarimų.

„Tikimės, kad palankūs sprendimai suteiks teigiamą postūmį Lietuvos ir Taivano ekonominio bendradarbiavimo plėtrai“, – komentavo EIM.

Sieks ilgalaikių investicijų

Kalbėdamas apie tolesnius salos planus Lietuvoje, E. Huangas pažymėjo, kad Taivano investicijos skirtos į verslo plėtrą ilguoju laikotarpiu.

„Toliau skatinsime abiem pusėms naudingą bendradarbiavimą. Investicijos privalo būti naudingos ir strateginės abiem šalims, abiejų jų industrijai – ilguoju laikotarpiu. Norime ilgalaikės sėkmės, o ne trumpalaikių projektų“, – sakė E. Huangas.

„Tai yra mūsų nuoširdžios pastangos kurti abiem pusėms naudingus projektus“, – apie startuojančias Taivano iniciatyvas Lietuvoje kalbėjo jis.

E. Huango teigimu, didžiausią dėmesį Taivano investuotojai skiria Lietuvos aukštųjų technologijų pramonei, visų pirma, lazerių ir biotechnologijų bendrovėms, taip pat atsinaujinančios energetikos, farmacijos sektoriams.

ELTA primena, kad apie planus steigti 1 mlrd. JAV dolerių vertės paskolų ir 200 JAV dolerių dydžio fondus Tavainas pirmąkart paskelbė dar 2022 m. sausį.

200 mln. JAV dolerių „Taiwania Capital“ fondo lėšos skirtos salos investicijoms Vidurio ir Rytų Europoje, pirmiausia – Lietuvoje, Čekijoje ir Slovakijoje.

Šis fondas Lietuvoje viešai pristatytas gegužę. Tuomet skelbta, kad jis skirtas sustiprinti verslo investicijas, pramonės partnerystę, ir bendradarbiavimą, plėtoti Taivano ir Vidurio bei Rytų Europos šalių tiekimo grandines.

Lapkritį „Litilit“ tapo pirmąja įmone, gavusia fondo finansavimą. Kartu su šia žinia Taivaniečių atstovybė paskelbė ir apie pradedamą Taivano Pramonės technologijų tyrimo instituto ir Lietuvos aukštųjų technologijų gamybos įmonių grupės „Teltonika IoT Group“ partnerystę plėtojant puslaidininkių produkcijos gamybą Lietuvoje.

Kaip informuoja EIM, šiame institute artimiausiu metu pradės veikti demonstracinė Lietuvos lazerių laboratorija, kurioje Taivano įmonės galės susipažinti su Lietuvoje vystomomis lazerių technologijomis.

Viliamasi, kad ši iniciatyva skatins bendrus dvišalius projektus, padės didinti Lietuvos eksporto į salos rinką apimtis.

Taivano ir Lietuvos bendradarbiavimas sustiprėjo praėjusių metų pabaigoje, lapkritį Vilniuje įsteigus pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę, kurioje yra salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimas. Dėl to paaštrėjo Lietuvos ir Kinijos santykiai, Pekinas ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales.

Lukas Juozapaitis (ELTA)

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

6 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Ar Vilniaus oro uoste reikalinga požeminė geležinkelio stotis?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist