Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) siūlo sudaryti sąlygas stambiems Vakarų šalių ginklų ir šaudmenų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, kuo greičiau perkelti gamybą į Lietuvą. 

Ministerija parengė kelių įstatymų pakeitimus ir, be kita ko, siūlo nustatyti tvarką, kada dideli gynybos pramonės projektai galėtų būti pradėti statyti dar neturint statybos leidimo.

„Siūloma įtvirtinti, kad statiniai, skirti stambiems projektams, Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti, galėtų būti pradėti statyti neturint statybą leidžiančio dokumento“, – teigia ministerija. 

Pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, pataisos skirtos ir „Rheinmetall“, kuri ketina Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą.

„Rheinmetall“ projektas taip pat galėtų pasinaudoti (…), tikiuosi, kad ir pasinaudos, kai jį sukursime“, – BNS sakė A. Armonaitė.

EIM teigimu, keičiantis geopolitinei padėčiai būtina plėtoti vietos gynybos pramonės pajėgumus, mažinti Lietuvos priklausomybę nuo ginklų, šaudmenų ir kitos karinės produkcijos importo.

„Pakeitimai prisidėtų prie neatidėliotinų valstybės saugumo ir gynybos poreikių užtikrinimo, į šalį pritraukiant šalies saugumui ir gynybai svarbius gamybinius projektus, kurie, tikėtina, padėtų užtikrinti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos bei Ukrainos gynybinius pajėgumus“, – projektuose rašo ministerija.

Priėmus Investicijų, Žemės, Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pakeitimus Vyriausybė didelę gynybos pramonės investiciją galėtų pripažinti neatidėliotinai svarbia valstybės saugumui.

„Tai yra žaliasis koridorius stambioms investicijoms gynybos ir saugumo srityje. Sukuriame naują statusą ir sumažiname biurokratinę naštą tiems investiciniams projektams, kurie reikšmingi Lietuvos saugumo ir gynybos situacijai“, – teigė A. Armonaitė.

Tokį statusą gavęs investuotojas ginklų, šaudmenų ar kitų gynybos produktų gamyklą galėtų pradėti statyti dar neturint statybos leidimo – jį būtų privalu gauti iki statybų pabaigos.

Be to, išimties tvarka Vyriausybė leistų statyti neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų. Investuotojams nebūtų privaloma informuoti visuomenę apie projektavimą, kviesti ją dalyvauti svarstant projektinius pasiūlymus. Taip pat nebūtų privaloma viešinti informacijos apie statybos darbų pradžią.

Be kita ko, EIM siūlo vienu dokumentu – specialiosios paskirties projektu – labai greitai spręsti žemės sklypo formavimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir kitus klausimus.

„Projektu siūlomas teisinis reguliavimas numatomas taikyti tik ypatingos išimties tvarka, kai reikia užtikrinti šalies saugumo ir gynybos poreikius, be kita ko siekiant, kad Lietuvos kariuomenė turėtų nenutrūkstamą valstybės poreikius tenkinančią prieigą prie reikiamų ginklų ir šaudmenų“, – teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Pasak A. Armonaitės, pagal dabartinį reguliavimą ginkluotės ar amunicijos gamintojai vien teritorijų planavimo ir kitus dokumentus rengia nuo 2 iki 2,5 metų.  

„Tradiciniams projektams tai nėra tiek daug, bet, kita vertus, gynybos investicijoms, ypatingai turint omenyje ir geopolitinę situaciją, reikia greitesnio tempo“, – BNS teigė ministrė.

Daugiau naujienų apie „Rheinmetall“ planus žadama po Velykų 

Tiek A. Armonaitė, tiek premjerė Ingrida Šimonytė kovo mėnesį sakė, kad daugiau naujienų apie „Rheinmetall“ planus Lietuvoje statyti amunicijos gamyklą gali būti pateikta po Velykų. Pasak A. Armonaitės, tiek Lietuva, tiek įmonė turi atlikti kai kurių namų darbų, tačiau joks susitarimas dar nepasirašytas.

Anot jos, „Rheinmetall“ gamykla Lietuvoje būtų „netipinis, didelis projektas, galintis turėti labai daug reikšmės“.

Apie „Rheinmetall“ planus Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą kovą patvirtino įmonės vadovas Arminas Pappergeris (Arminas Papergeris). Pasak jo, dar viena nauja gamykla bus pastatyta Ukrainoje

„Rheinmetall“ atstovai sausio pabaigoje investicijų planus buvo aptarę su A. Armonaitė, pernai lapkritį – su ministre pirmininke I. Šimonyte, tačiau tuomet savo ketinimų viešai nekomentavo.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės atstovai anksčiau šį mėnesį teigė, jog vystytis Lietuvos gynybos pramonei esą trukdo šiandieninės geopolitinės padėties neatitinkanti teisinė bazė.

„Rheinmetall“ ir ir kita Vokietijos gynybos pramonės įmonė „Krauss-Maffei Wegmann“ 2022 metais Lietuvoje įsteigė bendrą įmonę „Lithuania Defense Services“ (LDS). Ji skirta Baltijos jūros šalių regione dislokuotų NATO sąjungininkų pajėgų ir į Ukrainą siunčiamus vokiškos technikos priežiūrai ir remontui.

Artilerijos amunicijos gamyklą svarstoma statyti smarkiai gilėjant Lietuvos ir Vokietijos ryšiams gynybos srityje. Vokietija pernai pažadėjo Lietuvoje iki 2027 metų dislokuoti karinę brigadą, Lietuva iš Vokietijos perka įvairią ginkluotę, o neseniai paskelbė ketinanti pirkti vokiškus tankus „Leopard 2“.

Autorius Lukas Juozapaitis

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

30 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Ar per sakurų žydėjimą turi būti draudžiamas eismas Upės gatve?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist