„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad infliacija euro zonoje artėja prie Europos Centrinio Banko (ECB) iškelto 2 proc. tikslo. Bet, anot jo, tai vyksta ne dėl institucijos palūkanų kėlimo politikos, bet dėl globalių tendencijų ir krentančių žaliavų kainų.
„Puikiai suprantame, kad infliacija jau mažėja ir dabar artėja prie ECB tikslų, bet artėja ne dėl padidintų palūkanų, o dėl to, kad sumažėjo naftos kaina, sumažėjo grūdų kaina ir susitvarkė tiekimo grandinės. Pavyzdžiui, krito konteinerių gabenimo kainos – 2022 m. pradžioje atgabenti konteinerį iš Kinijos į Roterdamo uostą kainavo 15 tūkst. eurų, dabar kainuoja 2 tūkst. eurų. Tai čia labai aiškus pavyzdys to, koks yra didžiulis disinfliacinis (infliacijos tempo lėtėjimo – ELTA) spaudimas iš globalių tendencijų, niekaip nesusijęs su palūkanų normų kėlimu“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė N. Mačiulis.
Visgi, pasak ekonomisto, ECB vykdomas palūkanų kėlimas yra svarbus siekiant išvengti infliacijos stabilizavimosi ties 3–5 proc. Tokiu atveju, jo teigimu, atsirastų prielaidos per greitam kainų ir atlyginimų augimui.
„Ką daro ECB – tai iš dalies tvarko savo reputaciją, bandydami parodyti, kad būtent jų pastangomis mažėja infliacija. Kitas dalykas, ką jie daro, tai valdo infliacijos lūkesčius ir čia yra svarbu, kad gyventojai ir verslas negalvotų, kad infliacija gali stabilizuotis ties 3–5 proc. riba, nes tokiame intervale susikuria prielaida kainų kėlimui, prielaida atlyginimų augimui ir tai gali sukurti tą infliacinę spiralę. Tai ECB galimai bando sukelti recesiją tam, kad padidėtų nedarbo lygis, kad nebebūtų infliacijos lūkesčių ir nebūtų perteklinio atlyginimų kėlimo“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad birželio 21 d. posėdžiavusi Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis buvo padidintos atitinkamai iki 4 proc., 4,25 proc. ir 3,5 proc.
Birželį euro zonos metinė infliacija buvo 5,5 proc., kai gegužę siekė 6,1 proc. Prieš metus šis rodiklis siekė 8,6 proc. Europos Sąjungos metinė infliacija 2023 metų birželį buvo 6,4 proc., kai gegužę siekė 7,1 proc. Prieš metus šis rodiklis siekė 9,6 proc.
Ketvirtadienį numatomas ECB valdančiosios tarybos monetarinės politikos posėdis. Tikimasi, kad jame palūkanų normos bus pakeltas dar 0,25 proc. punkto, t. y. iki 3,75–4,5 proc. lygio.
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
