Nors bendra Lietuvos ekonomikos situacija yra „gana nebloga“, Kauno technologijos universiteto (KTU) finansų profesorius Rytis Krušinskas pastebi, kad „vidutinę“ situaciją nusakantys rodikliai kartais neatspindi tikrovės, su kuria susiduria gyventojai. Jis pateikė pavyzdį, kad 2022 m. vidutinės namų ūkio pajamos Vilniuje buvo iki dviejų kartų didesnės nei kituose šalies miestuose, kas parodo, jog „vidurkis“ yra nenatūraliai padidintas.
„Vidutinė Lietuvos ekonomikos temperatūra yra gana nebloga. Bet žodis „vidutinė“ slepia tam tikrus niuansus. Mes galime pasakyti, kad jeigu įmonėje dirba du darbuotojai – vadovas, uždirbantis 10 tūkst. eurų, ir buhalteris uždirbantis 2 tūkst. eurų, tai vidutinis atlyginimas yra 6 tūkst. eurų, kuris nei geras vienam, nei realus kitam“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė R. Krušinskas.
„Vilniaus apskrityje vidutinės namų ūkio pajamos yra 2700 eurų, o tuo metu Utenos apskrityje yra 1300–1400 eurai. Netgi Kauno ir Klaipėdos apskrityje paskaičiuotos vidutinės namų ūkio pajamos siekia 94–96 proc. nuo vidurkio, kas sako, kad yra tam tikrų išskirčių, kurios jį pakelia“, – pridūrė jis.
Pasak KTU profesoriaus, toks skirtumas tarp vidutinių šeimos pajamų sukuria emocines įtampas žmonėms, kurie gyvena ne Vilniuje, o mažesnėse apskrityse. Tai, jo teigimu, užtikrina labai jautrų gyventojų požiūrį į Lietuvos ekonominę „sveikatą“.
„Galbūt 2 tūkst. eurų Vilniuje yra nepakankami išgyventi, bet mažesnėje apskrityje tai jau gali būti traktuojama kaip didelis atlyginimas. Ir šie skirtumai sukuria tam tikras įtampas ir emocinė ekonominė sveikata yra labai jautri Lietuvoje“, – pridūrė jis.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. vidutinės namų ūkių pajamos Lietuvoje siekė 1504 eurus. Didžiuosiuose miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) jos siekė 1743 eurus, likusiuose miestuose – 1196 eurus, o kaimuose – 1435 eurus.
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
