„Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė sako, jog didžiausia komandų plėtra Lietuvoje numatoma kibernetinio saugumo, programinės įrangos kūrimo ir telekomunikacijų įmonėse. Pasak jos, šiuo metu sektoriuje itin trūksta specialistų, o jame dirba tik 4 proc. visų šalies dirbančiųjų.
„Mes atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio (4,6 proc. – BNS) ir šitas skaičius, manau, sunkiai koreliuojasi su mūsų noru tapti inovacijų, spartuolių, naujovių šalimi“, – „Unicorns Lithuania“ IRT darbo rinkos prognozių iki 2025 metų tyrimo pristatyme trečiadienį teigė I. Langaitė.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuvos IRT sektorius išsiskiria greitu prisitaikymu prie inovacijų, jų kūrimu.
„Aiškų supratimą, kokiam pasaulyje norime gyventi kaip valstybė, kokios mūsų vertybės ir tokiu pat metu mūsų tas nedidumas ir tas netingumas, nes, skirtingai nuo Vakarų, mes savo gerovę kuriame trumpiau nei mūsų partneriai, tai mes esam išlaikę tą adaptyvumą greičiau reaguoti, greičiau keistis ir prisitaikyti prie išorinio pasaulio. Mes turime tą privilegiją, kad galime iš karto kurti kažką naujo, ne žiūrėti, kas yra, ką daro kiti“, – renginyje kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak I. Langaitės, paklausiausi yra programuotojai ir infrastruktūros inžinieriai, trūksta ir analitikų, skaitmeninės rinkodaros specialistų.
Vis dėl to, 20 proc. apklaustųjų nurodė, kad naujų specialistų kol kas samdyti neketina. Nė viena iš 124-ių apklaustų įmonių nenurodė planuojanti atsisakyti bent dalies komandos.
7 iš 10 naujų darbuotojų samdyti planuojančių įmonių kaip svarbiausią priežastį nurodė ketinimus kurti ir vystyti naujus produktus ar paslaugas, 60 proc. galėjo pasigirti išaugusia produktų paklausa, o kas antra – planuojanti plėtrą į naujas rinkas.
Apklaustose įmonėse tyrimo metu dirbo apie 20 tūkst. žmonių, iš jų 8,4 tūkst. – IRT specialistai. Jos ketina samdyti dar 7,6 tūkst. IRT specialistų – 91 proc. daugiau nei dirba šiandien.
Vertinant atskiras profesijas itin paklausūs bus „back-end“ programuotojai, kurių pasamdyti iki 2025 metų įmonės planuoja apie 1,4 tūkst., ieškoma ir 1 tūkst. „front-end“ programuotojų. Trečioje vietoje pagal samdos planus – „DevOps“ inžinieriai.
„Tikrai nemažai apklaustu įmonių samdys įvairaus lygio vadovų (…) ir ką mes girdime, tai kad tos vidurinės grandies vadovų įmonėse trūksta, nėra iš ko rinktis“, – sakė I. Langaitė.
Apklausos duomenimis, iki 2025 metų į vadovaujamas IRT pozicijas įmonės planuoja samdyti kiek daugiau nei 750 talentų.
Svarbiausiomis kompetencijomis įmonės įvardijo vartotojo sąsajos ir patirties dizaino (UI/UX), infrastruktūros inžinerijos bei tinklalapių kūrimo žinias. Iki 2025 metų specialistų gebėjimai taikyti ir kurti dirbtiniu intelektu bei mašininiu mokymusi paremtus sprendimus taps kritiškai svarbūs, kaip ir mokėjimas dirbti su infrastruktūra, didžiaisiais duomenimis, dizainu.
Įmonės nurodė, kad lanksčios darbo sąlygos (galimybė rinktis darbo laiką ir vietą) išlieka populiariausia priemone darbdavio patrauklumui (taiko 74 proc. plėtrą iki 2025 metų planuojančių įmonių).
„Lanksčios darbo sąlygos yra labai svarbios pritraukiant talentą, nuolatinis kompetencijos augimas, iššūkiai – tai irgi yra svarbi talentų pritraukimo priemonė. (…) Tyrimo metu net 50 proc. įmonių nurodė, kad siūlo kažkokias papildomas naudas darbuotojų gerovei, ar tai būtų kineziterapeutas ofise darbdavio lėšomis, ar psichoterapeutas“, – teigė I. Langaitė.
Autorė Goda Vileikytė
