Nuo pernai vasaros Lietuvoje pagal pirminę paskirtį skambučiams telefonu nebenaudojamos taksofonų būdelės į šalies viešąsias erdves sugrįžo pačiais netikėčiausiais pavidalais – kaip meno erdvės, kino teatras dviems, šokių aikštelė, autobuso stotelė, kaip saugi erdvė autizmo spektrą turintiems vaikams. Gruodžio pradžioje Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyko ir pirmoji Lietuvoje taksofonų operos premjera. Originalioms idėjoms įgyvendinti 15 nebenaudojamų taksofonų būdelių vasarą po idėjų konkurso padovanojo bendrovė „Telia“.
Telefonų būdelės – ir vėl viešųjų erdvių dalis
„Dauguma iš taksofonų konkurse laimėjusių idėjų jau įgyvendintos, o taksofonų būdelės įveiklintos naujais būdais ir naujuose kontekstuose. Taksofonai ir vėl veikia kaip pokalbiui, įsiklausymui, pasaulio pažinimui ar diskusijai kviečiantys socialinio gyvenimo objektai arba atlieka naudingą praktinę funkciją. Įgyvendinti projektai įrodo, kad įmanoma rasti gyvą ir praturtinantį santykį su praeitimi, pasenusiomis technologijomis, o laikmečio, atrodytų, nebeatitinkantiems objektams – suteikti naują prasmę. Toks ir buvo šios iniciatyvos tikslas“, – sako bendrovės „Telia“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.
Bendrovė vasarą iš viso sulaukė daugiau kaip 130 taksofonų panaudojimo idėjų, o 15 geriausių iš jų atrinko speciali komisija. Ją sudarė kelionių žurnalistas Orijus Gasanovas, kultūros istorikė Sonata Šulcė, mokslininkas, architektūros ir kultūros paveldo puoselėtojas, „Lego“ modelių kūrėjas Rokas Mikšiūnas ir A. Stasiulaitis.
Į taksofono būdelę – pašokti ir pasižiūrėti filmo
Šiandien Vilniuje, Pylimo skvere, viena iš senųjų taksofono būdelių baro „Paviljonas“ lankytojus ir miesto svečius linksmina disko muzika ir šviesomis. Čia įrengta turbūt mažiausia Lietuvoje šokių aikštelė. Kita taksofono būdelė tapo svajoklio-intraverto darbo vieta, norintieji ją išbandyti gali jau dabar atvykti į Vilniaus Antakalnio rajone esantį „Tech parką“.
Naujosios Vilnios gyventojai ir svečiai taksofono būdelėje įrengtoje mini galerijoje kviečiami aplankyti menininkų parodas. Meno tikslams taksofonas panaudotas ir kuriant operą „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. Žmonės buvo kviečiami užsukti į prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro įkurdintą taksofoną ir „paskambinti“ tiems, kuriems nespėjo laiku pasakyti to, ką norėjo, o dabar jau per vėlu. Per daugiau kaip 6 mėnesius telefono ragelis buvo pakeltas apie 4000 kartų. Visų autentiškų istorijų garso įrašai tapo operos libreto pagrindu. Operos premjera įvyko gruodžio pradžioje ir sulaukė didžiulio susidomėjimo.
Kaune, miestiečių pamėgto Panemunės šilo prieigose, bendruomenės centras „KINAS Panemunė“ taip pat įgyvendino originalią idėją ir taksofono būdelėje įrengė jaukų kino teatrą dviem. Jame rodomi trumpametražiai filmai apie Kauną, Panemunę ir Lietuvą, tad projektas atlieka ne tik pramoginę, bet ir edukacinę funkciją.
Seni taksofonai pasitarnauja ir praktiniams poreikiams
Naujam gyvenimui prikeltos taksofono būdelės taip pat atliepia ir praktinius bendruomenių poreikius. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje taksofono būdelė tapo specialia erdve pokalbiams telefonu. Joje netrukdant kitiems bibliotekos lankytojams galima atsiliepti į skambučius ar prireikus – kam nors paskambinti.
Taksofono būdelę galima aptikti netgi Labanoro regioninio parko miškų glūdumoje. Čia ji virto autobuso stotele, suteikiančia užuovėją mokykliniu autobusu į mokyklą keliaujantiems vietos vaikams. Riešės gimnazija taksofono būdelę panaudojo lauko bibliotekėlės, o Panevėžio lopšelis-darželis „Jūratė“ – nusiraminimo erdvės autizmo spektro sutrikimus turintiems vaikams įrengimui. Dar viena ugdymo įstaiga praėjusių dešimtmečių miestų simbolį ir ikonišką urbanistinės architektūros elementą pritaikė edukacinių lauko žaidimų laikymui.
Esantys Darbėnų miestelio apylinkėse į naujam gyvenimui prikeltą telefono būdelę gali užsukti įsigyti šviežio medaus ar obuolių. Vieno ūkininko iniciatyva taksofono būdelė virto jaukiu medaus ir obuolių kioskeliu.
Taksofonų prikėlimo naujam gyvenimui konkursą „Telia“ sumanė pernai vasarą Lietuvoje išjungus paskutinį viešąjį telefono aparatą. Iki tol mokamų viešosios telefonijos paslaugų poreikis nuo 2000-ųjų metų, kai šalyje buvo pasiektas taksofonų skaičiaus pikas, sparčiai mažėjo. Per paskutinius veikimo metus iš 99 aktyvių taksofono aparatų Lietuvoje bendrai buvo atlikta vos 2000 skambučių, o vidutinė jų trukmė neviršijo 30 sekundžių. Iš beveik pusės taksofono aparatų per metus nebūdavo paskambinama nė karto.
