2023 m. trečiąjį ketvirtį prastėjantis būsto įperkamumas toliau slopina pardavimus, praneša „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Pasak jo, didžiuosiuose Lietuvos miestuose įperkamumas nukrito iki 2010 m. lygio ar net žemiau, kas verčia gyventojus prisitaikyti prie situacijos perkant mažesnius butus.
Jo teigimu, įperkamumas mažėjo dėl Europos centrinio banko (ECB) pasirinkimo rekordiškai didinti bazines palūkanų normas. Be to, anot jo, vis dar jaučiamas pastarųjų kelių metų būsto kainų didėjimo pasekmės.
Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad dėl didėjančių pajamų ir sumažėsiančių palūkanų normų 2024 m. būstas bus lengviau įperkamas, bet didesnio aktyvumo rinkoje dar nesitiki.
Vilniečių vidutiniškai įperkamas būstas susitraukė 19 kv. m.
Vilniuje būsto įperkamumo indeksas trečiąjį šių metų ketvirtį nukrito iki 86 punktų ir yra žemiausiame lygyje nuo 2010 m., nors būsto poreikis išaugo dėl augančio gyventojų skaičiaus, teigia V. Šimkus. Pasak jo, 2023 m. vilniečiai vidutiniškai galėjo įsigyti 47 kv. m. būstą – 19 kv. m. mažesnį nei prieš metus.
„Per pandemiją išaugo didesnio būsto poreikis, o įperkamumas buvo aukštumose, todėl gyventojai rinkosi didesnius butus. Pakilus būsto kainoms ir palūkanoms, sparčiai pasikeitė gyventojų galimybės ir prioritetai. Nuo 2021 metų vidutinis perkamų butų dydis sumažėjo 6 kv. m. iki 50 kv. m. Naujos statybos segmente pokytis dar ryškesnis – butų dydis susitraukė maždaug 10 kv. m.“, – teigė V. Šimkus.
Taip pat, pasak jo, naujų butų pardavimai yra apie 10 proc. mažesni nei 2019 m., trečdaliu mažesni nei 2021 m. piko metu.
Jis paminėjo, kad tarp Baltijos valstybių sostinių, būtent Vilniuje būstas yra mažiausiai įperkamas.
kaune-ir-klaipedoje-iperkamumas-taip-pat-sparciai-mazeja">Kaune ir Klaipėdoje įperkamumas taip pat sparčiai mažėja
Tuo metu, anot V. Šimkaus, Kaune ir Klaipėdoje būsto įperkamumo indeksas krito daugiau nei Vilniuje, tačiau dėl santykinai nedidelių kainų išlieka aukštame lygyje.
„Pastarąjį dešimtmetį Kaune būstas buvo labiausiai įperkamas iš didžiųjų miestų, tačiau per porą metų vidutinei būsto kainai didėjus daugiau nei 50 proc., būsto įperkamumas blogėjo sparčiau nei Vilniuje ar Klaipėdoje. Klaipėdoje būsto įperkamumas per ketvirtį nežymiai mažėjo, bet vis tiek buvo aukščiausiais tarp didžiųjų miestų“, – komentavo V. Šimkus.
Šių miestų gyventojai galėjo įpirkti maždaug 70 kv. m. dydžio butus.
Įperkamo būsto plotas didės, bet rinka atsigaus lėtai
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozavo, kad ECB bazines palūkanų normas pradės mažinti jau 2024 m. balandį, o metų pabaigoje jos sumažės net 1,5 procentinio punkto. Pasak jo, tai, kartu su infliacijos mažėjimu ir daug kur matomu ekonomikos nuosmukiu, netvarų kainų augimą daro mažai tikėtinu.
Jis prognozavo, kad nekylant būsto kainoms, mažėjant palūkanų normoms ir augant atlyginimams būsto įperkamumas 2024 m. pagerės. Visgi, pasak jo, sandorių skaičius išliks šių metų lygyje.
„Jei per kitus metus būsto kainos nepasikeis, atlyginimai augs 8 proc., o palūkanų normos sumažės, tuomet vidutines pajamas gaunančių vilniečių įperkamo būsto plotas padidės 12 kv. m. Vis tik, net ir prie tokių teigiamų tendencijų įperkamumas dar išliks dešimtmečio žemumose“, – teigė N. Mačiulis.
Nuomos grąža mažėja, tai tampa vis patrauklesne alternatyva
„Swedbank” skaičiuojamas nuomos grąžos rodiklis, parodantis, kokią būsto kainos dalį sudaro metinės nuomos pajamos, 2023 m. pabaigoje išliko žemiausiame lygyje nuo 2011 m. Vidutinė nuomos grąža yra apie 1 proc. mažiau, nei istorinis vidurkis, Vilniuje – 5 proc., Vilniaus senamiestyje – 4,2 proc., Kaune – 5,6 proc.
„Istorinio vidurkio nebesiekianti grąža rodo, kad būsto kainos atitrūko nuo nuomos kainų, būstas yra galimai pervertintas. Tam, kad nuomos grąža pakiltų iki istorinio vidurkio, būstas Vilniuje turėtų atpigti apie 15 proc. arba tiek pat turėtų padidėti nuomos kainos. Toks būsto kainų kritimas mažai tikėtinas, tačiau šis atotrūkis iliustruoja, jog būsto kaip investicijos patrauklumas šiuo metu yra labai sumažėjęs“, – aiškino N. Mačiulis.
Jis paminėjo, kad šiuo metu beveik nesiskiria mėnesinės išlaidos pasirinkus paskolos pagalba pirkti būstą ar renkantis nuomą.
„Būsto paskolos įmokos ir identiško būsto nuomos kainos santykis yra rekordiškai aukštas – nuomos alternatyva pastaraisiais metais tapo vis patrauklesnė“, – pridūrė jis.
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
