Vilniaus rinka

D. Dundulis tvirtina, kad išsilaikius rekordinėms elektroms kainoms „Norfos“ sąnaudos išaugtų dešimt kartų: įmonės lauktų bankrotas

Trečiadienį, kuomet „Nord Pool“ biržoje elektros kilovatvalandė kainuos 4 eurus, visose šalies prekybos centruose valandai apšvietimą sumažinti žadančios „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis tvirtina, kad išlaidos už elektrą praėjusį mėnesį jau išaugo dvigubai.

Vieno didžiausių šalies prekybos tinklų vadovas teigia, kad liepą elektros sąnaudos, kartu sumuojant ir išlaidas už skirstymą, sudarė 2 mln. eurų, kai prieš metus buvo išleidžiama 800 tūkst. eurų, o prieš du metus – 400 tūkst. eurų.

Anot jo, jeigu tokia rekordinė kaina išsilaikytų nuolatos, įmonė paprasčiausiai būtų priversta užsidaryti.

 

„Jeigu tokia maksimali kaina, kaip šiandien vieną valandą, būtų ir toliau, tai „Norfa“ į mėnesį turėtų mokėti virš 20 mln. eurų. Galiu drąsiai pasakyti, kad „Norfos“ laukia bankrotas, jeigu tokia kaina pasiliktų pastoviai. Mes tikrai nesame pajėgūs kiekvieną mėnesį mokėti 20 mln. eurų“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė D. Dundulis.

Tuo atveju, jeigu kaina ir toliau išsilaikytų artima šios paros vidurkiui ir siektų 0,8 eurų už KWh, tuomet „Norfos“ sąnaudos už elektrą siektų maždaug 5-6 mln. eurų per mėnesį.

„Tokiu atveju mes tikrai dirbtume nuostolingai“, – tvirtino D. Dundulis.

 

Tai, kad dalis įmonių iš tiesų gali neatlaikyti itin išaugusių elektros energijos sąnaudų, pripažįsta ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas.

„Kad bus neatlaikiusių, tai faktas. Jau kelis metus linksniuojami iš vargų neišlipantys sektoriais, maitinimo, apgyvendinimo, įvairios paslaugų įmonės, kuriose elektra yra dominuojanti sąnaudų dalis. Šiems verslams, maža to, kad ir klientų galbūt yra per mažai, dar ir sąnaudos didėja“, – kalbėjo jis.

Nors pavienės įmonės ir bankrutuotų, visa valstybės, finansų analitiko vertinimu, iš šios krizės išeis energetiškai geresnėje padėtyje.

 

„Lietuva vienareikšmiškai atlaikys, nes mes iš šitos situacijos išlipsime sustiprėję. Šiuo atveju netgi energetikos sektorius aiškiai sako, kad per keletą metų, kai bus suinstaliuoti visi gamybiniai pajėgumai, vėjas ir saulė, Lietuva taps elektrą eksportuojanti šalis. Tuo metu galime tikėtis tikrai patrauklesnių kainų“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.

ELTA primena, kad antradienį energetikos ministras Dainius Kreivys kreipėsi į VERT, prašydamas ištirti, ar regioninėje elektros energijos prekybos biržoje nėra atmetami Lietuvos elektros energijos gamintojų kainos pasiūlymai, kurių kaina yra žymiai mažesnė nei galutinė susiformavusi elektros kaina biržoje, antradienį pranešė Energetikos ministerija.

Ministras taip pat prašo reguliuotojo įvertinti, ar pats algoritmas, kuriuo remiantis skaičiuojama elektros energijos kaina biržoje, nėra dar viena aukštų energijos kainų priežastis.

 

D. Kreivys viešėdamas Darbo partijos frakcijos posėdyje Seime, teigė, kad antradienis buvo „baisiausia diena Lietuvos elektros energetikos istorijoje“, kadangi vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje trečiadienį siekia 823 eurų už megavatvalandę.

Trečiadienį Lietuvos valstybinė energetikos įmonė „Ignitis gamyba“ pranešė, kad jos valdomas Kombinuoto ciklo blokas (KCB) trečiadieniui teikė net 24 skirtingus pasiūlymus, kurių kainos buvo gerokai mažesnės negu susiformavusios „Nord Pool“ biržos elektros kainos, tačiau pigesni pasiūlymai buvo atmesti pritaikius vadinamąjį „paradoksalų atmetimą“.

Įmonės teigimu, dėl to ženkliai pigesnę elektros energijos gamybą siūlantys įrenginiai nelaimi aukcionų ir neturi galimybės gaminti elektros energijos, taip sumažinant didmeninę elektros energijos kainą.

 

Leonardas Marcinkevičius (ELTA)

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
18 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button