Baltijos šalyse toliau plinta metų pradžioje prasidėjusi sukčiavimo ir dezinformacijos ataka, o nusikaltėliai naudoja itin pažangias technologijas, penktadienį pranešė dezinformacijos analizės centras Debunk.org.
Centras taip pat pabrėžia, kad nusikaltėlių veikos užkardyti institucijoms nepavyksta ir dėl vangaus „Facebook“ socialinį tinklą valdančios įmonės „Meta“ bendradarbiavimo, mat jai sukčių veikla neša pelną.
„Didžiausią atakos intensyvumą stebėjome šių metų rugsėjo–spalio mėnesiais. Matome, kad aktyvus viešinimas kartu su policijos ir valdžios institucijų veiksmais padarė įtakos. Vis dėlto bandymai apgauti tebetęsiami, nors ir mažesniu masteliu“, – sako „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas.
Šioje nusikaltėliai, pasinaudodami įvairių politikų, žinomų žmonių, įmonių ir naujienų portalų vardais bei rezonansiniais įvykiais, siekia suvilioti gyventojus neva pelningai investuoti į iš tiesų neegzistuojančias platformas, tokiu būdu žmonės praranda pinigus.
V. Daukšo teigimu, sukčiai šiai atakai naudoja technologiškai pažangias schemas. Tarp tokių – vadinamoji maskuotės technologija. Jos esmė – sukurti daugybę įvairių svetainių ar puslapių ir, atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus, skirtingiems vartotojams rodyti skirtingą turinį.
Pavyzdžiui, potencialioms aukoms rodoma apgavikiška svetainė bei netikra investavimo platforma, o „Meta“ moderatoriai ar tyrėjai nukreipiami į visai nesusijusius tikrus tinklalapius ar jų kopijas.
Be to, apgavikiškose svetainėse sukčiai automatiškai atvaizduoja turinį ta kalba ir apie tokias aktualijas, iš kurios šalies yra vartotojas.
„Visi šie procesai vykdomi sukčiams automatiškai identifikuojant vartotoją pagal įvairius kriterijus: šalį, IP adresą, naršyklę, paspaudimų skaičių, praleistą laiką ir kitus elgsenos sekimo parametrus“, – tvirtino V. Daukšas.
Nusikaltėliai, vengdami būti susekti, taip pat slepia bet kokius savo pėdsakus – netikrų svetainių domenus registruoja per lengvatinio apmokestinimo bendroves tokiose šalyse kaip Panama, Sent Kitsas ir Nevis, naudojasi paslauga, leidžiančią domenus registruoti anonimiškai.
Debunk.org skaičiuoja, kad šiai atakai nusikaltėliai panaudojo mažiausiai 119 netikrų svetainių adresų ir 124 profilius „Facebook“. Per šias paskyras parodytos 1144 netikros reklamos, o jų pasiekta auditorija – beveik 10 mln. vartotojų.
Estijos žiniasklaidoje skelbtos istorijos, kai žmonės dėl tokios veiklos prarado nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių eurų.
„Nemažai žmonių prarado didesnes ar mažesnes sumas, tačiau savo atvejų neviešina. Tad spėju, kad per šią ataką iš gyventojų išviliota keli šimtai tūkstančių eurų“, – sakė V. Daukšas.
Centras kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT) dėl šios sukčiavimo schemos. RRT nustatė, kad „Ignitis“ apsimetančios „Facebook“ paskyros kelia potencialią riziką ir kreipėsi į „Meta“ dėl jų pašalinimo. Dalis jų buvo ištrintos, tačiau viena „Ignitis“ pasivadinusi netikra paskyra liko veikti, nes pasak „Meta“, nepažeidžia taisyklių.
„Nors „Facebook“ teigia pašalinęs netikrus puslapius, apgaulingus skelbimus ir nuorodas, daugelis jų tebeveikia, o socialinius tinklus kasdien užplūsta nauji. Didžiausia problema – bendradarbiavimo iš „Meta“ pusės trūkumas. Deja, bet „Meta“ sukčių platinama reklama iš dalies yra naudinga, nes įmonė už jos platinimą gauna pajamų“, – teigė V. Daukšas.
Lietuvos institucijos, pasigendančios socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ valdančios bendrovės „Meta“ reakcijos į pranešimus apie sukčiavimą, netikrų paskyrų kūrimą, vartotojų saugumo užtikrinimo, gruodžio pradžioje pranešė, kad prašys Europos Komisijos (EK) pagalbos.
Tokį kreipimąsi rengia Ryšių reguliavimo tarnyba ir Seimo Kultūros komitetas – EK norima informuoti apie „Meta“ daromus galimus Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimus neužtikrinant vartotojų saugumo.
Kaip BNS penktadienį nurodė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius, šis kreipimas bus išsiųstas kitų metų pradžioje.
„Tai yra platesnis klausimų ratas, neapimantis konkrečios situacijos. Jis yra reikalingas, kad apskritai sukurtume bendradarbiavimą pranešimų apie galimus Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimus“, – sakė D. Kuliešius.
Autorius Augustas Stankevičius
