Nors vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje didėja, pragyventi už 2000 eurų didmiesčiuose kai kuriems gyventojams gali būti sudėtinga – išlaidos būstui, maistui, transportui ar laisvalaikio praleidimui verčia skaičiuoti. Tačiau kalbintos ekonomistės mano, kad yra ir pozityvių ženklų, dėl ko namų ūkių padėtis galėtų kiek pagerėti.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičius darbuotojo mokesčių, šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2023 m. antrąjį ketvirtį sudarė 2000,1 euro. Palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo 2,1 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra.
Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2088,4 euro ir buvo 4,6 proc. didesnis, privačiajame jis siekė 1964,2 euro ir buvo 1 proc. didesnis.
Tuo metu realusis darbo užmokestis 2023 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 1,4 proc. Viešajame sektoriuje buvo 3,7 proc. didesnis, privačiajame – padidėjo 0,4 proc. Prisiminkime, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (atskaičius darbuotojo mokesčius) sostinės regione sudarė 1349,8 euro.
Vienam oru, kitam – nepakankamai
Nors šalies ūkyje vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, jau siekia 2000 eurų, sostinėje vidurkis dar didesnis, nes ir pragyvenimo lygis perkamosios galios standartais Vilniuje yra pasiekęs Europos Sąjungos vidurkį, priminė „Creditinfo“ Verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.
„Orus gyvenimas priklausytų nuo gyvenimo standartų ir gyvenimo poreikių. Taip pat priklauso ir nuo sektoriaus, kuriame dirbama – skirtumas gali būti labai didelis, jei atskiri sektoriai būtų palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu.
Daugiausia darbo užmokestis augo finansinėje draudimo veikloje, poilsio organizavimo veikloje, švietimo sektoriuje. Sezoniškai ganėtinai daug, apie 15 proc., augo žemės ūkio, nekilnojamojo turto sektoriuje – 8,5 proc., apdirbamojoje pramonėje – beveik 9,7 proc.
Tačiau tuo pačiu laikotarpiu šalies ūkyje vidutinis darbo užmokestis padidėjo 12,3 proc.“ – portalui lrytas.lt komentavo ekonomistė.
Dar galima pasiginčyti, ar įmanoma su visais įsipareigojimais už 2000 eurų atlyginimą (neatskaičius mokesčių) pragyventi Vilniuje.
J.Rojaka pritarė, kad didžiausią atlyginimo dalį „suvalgo“ būsto nuoma ar įmokos už būsto paskolą. 1–2 kambarių butą sostinėje išsinuomoti reikia turėti bent 300 eurų, tačiau dažnu atveju išleidžiama suma mėnesiui gali siekti ir pusę tūkstančio eurų ar net suapvalėti iki tūkstančio eurų.
Ekonomistų ir Lietuvos banko ekspertų pastebėjimais, būsto įperkamumas Lietuvoje jau krinta kelis ketvirčius iš eilės, nors darbo užmokestis auga.
„Jei žmogus ar namų ūkis turi tam tikrų įsipareigojimų, pavyzdžiui, už būsto paskolą, palūkanų normos auga sarčiai ir šiuo metu mūsų gyventojai palūkanas už būstą moka vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Įsipareigojimai galėtų gerokai apkartinti bendrą finansinę namų ūkio būklę.
Žinoma, jei apskritai nebūtų darbo užmokesčio augimo, padėtis būtų dar blogesnė“, – dėstė J.Rojaka.
INVL grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat atkreipė dėmesį, kad oraus gyvenimo sąvoką kiekvienas žmogus suvokia skirtingai, todėl 2000 eurų siekiantį atlyginimą gali matyti savaip.
Vidutinis darbo užmokesčio didėjimo tendencija, stebint paskutinis kelerius metus, buvo nebloga. Kalbintos ekonomistės teigimu, dėl spartaus atlyginimo kilimo perkamoji galia ir gyvenimo kokybė gerėjo.
Mato pozityvių ženklų
„Šiuo metu darbo rinka išlieka „alkana“ – darbo rankų, ypač kvalifikuotos darbo jėgos, trūksta. Nors stabili darbo rinka palaikys atlyginimų augimą, jį gali lėtinti bendras mažėjantis gyventojų vartojimas, kuris jau rodo sulėtėjimo ženklus.
Galima pasidžiaugti, kad antrąjį ketvirtį bendras darbo užmokesčio augimas buvo labai artimas ir infliacijai“, – kalbėjo J.Rojaka.
Gyvenimas didmiesčiuose reikalauja daugiau išlaidų, nors suteikia daugiau galimybių pramogauti, dalyvauti renginiuose, kurių kaina pastaruoju metu irgi kilo.
Ekonomistė įvertino ir namų ūkių padėtį. Anot jos, infliacija turėjo labai didelį poveikį namų ūkių ekonominiam stabilumui. Tai labiausiai pajuto mažesnes pajamas uždirbantys darbuotojai, kurių darbo užmokestis buvo vidutinis arba žemesnis už vidutinį darbo užmokestį šalyje.
Nors gyvenimo kokybė ir gerėja, I.Genytės-Pikčienės pastebėjimu, didelio džiaugsmo nekėlė aukšta infliacija, kurios priežastys buvo ne ekonominės prigimties.
Visgi ji mano, kad infliacija išsikvėpė, o perkamosios galios atsigavimas turėtų įvykti netrukus. Ar atlyginimų augimas reiškia ir tai, kad sunkesniems laikams galima atsidėti daugiau pinigų?
„Dabar yra toks etapas ekonomikoje, kur daliai namų ūkių jau teko naudoti sukauptas santaupas, nes Lietuva išgyvena tiek ekonominės, tiek ne ekonominės prigimties šokų ir išbandymų. Priklausomai nuo to, kiek gyventojai to yra paliesti, atitinkamai ir reaguoja. Vertinant bendrus rodiklius, matome, kad pernai metais, nepaisant didžiulio infliacijos paūmėjimo, indėlių lygis bankuose nemažėjo, kažkiek dar ir augo“, – minėjo ekonomistė.
Tai rodo, kad santaupų prasme gyventojai laikosi gerai, Europos Komisijos „Eurobarometro“ apklausos rodo, kad nemažai lietuvių galėtų išgyventi bent tris mėnesius iš savo santaupų, tad skaičiai lenkia Europos Sąjungos vidurkį.
„Yra optimistinių signalų, kad situacija yra nebloga ir nemaža dalis gyventojų turi finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams. Dabar, kuomet stebime radikalų pokytį palūkanų normų aplinkoje, investicinių ir taupymo galimybių alternatyvų skaičius yra gerokai prasiplėtęs, nei buvo tada, kai už taupymą tam tikri ekonomikos dalyviai buvo baudžiami neigiamomis palūkanomis“, – apibendrino I.Genytė-Pikčienė.
Autorius: Lukrecija Giedraitytė, Lrytas.lt
