MadeinVilnius.lt – Vilniaus naujienų dienoraštis
Technologijos

Vilniuje ir Kaune bus įrengti keturi valstybiniai duomenų centrai

Vilniuje ir Kaune artimiausiais metais planuojama įrengti keturis valstybinius duomenų centrus.

Du tokie centrai Vilniuje turėtų pradėti veikti jau šių metų pabaigoje. Bendros investicijos į visus keturis centrus sieks apie 5 mln. eurų, o juos už Europos Sąjungos paramą įrengs Krašto apsaugos ministerija. 

Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Skaitmeninės darbotvarkės departamento direktoriaus Arūno Cijūnaičio, pirminė idėja buvo statyti po vieną duomenų centrą Kaune ir Vilniuje, tačiau jos atsisakyta – centrai turėjo vienas kitą dubliuoti, tačiau dėl per didelio atstumo jie technologiškai nebūtų veikę. 

„Vyriausybės nutarime (2015 metų gegužės 13 dienos – BNS) numatyta, kad informacija bus talpinama dviejuose duomenų centruose, kurie vienas kitą dubliuoja. Dubliavimas realiu laiku įneša tam tikrų techninių apribojimų – negali būti fiziškai daugiau nei 100 kilometrų atstumas (tarp duomenų centrų – BNS)“, – BNS sakė A. Cijūnaitis.

„Realiai pradėjus infrastruktūros architektūros dėliojimą, sutartas kitas modelis – turėti du besidubliuojančius duomenų centrus Vilniuje ir du – Kaune, tarp kurių atstumas turėtų būti ne didesnis nei 30 kilometrų“, – teigė jis.

Jo teigimu, Vyriausybė dar turės patvirtinti pasikeitusį modelį – vietoj dviejų duomenų centrų įrengti keturis. 

Pasak A. Cijūnaičio, pirmajam duomenų centrui Vilniuje patalpos jau parinktos, tačiau jo„ vieta neskelbiama. Ministerija šiuo metu ieško patalpų antrajam centrui. 

„Pirmam etapui šito užtenka – ta įranga, apie kurią sako Finansų ministerija, kad ji turi atsirasti liepos mėnesį, ji bus patalpinta tame antrame duomenų centre Vilniuje. Du duomenų centrai Kaune gali atsirasti ir vėliau – tai galėtų įvykti 2021 metais“, – sakė ministerijos atstovas. 

Pasak A. Cijūnaičio, už ES lėšų įsisavinimą atsakinga Finansų ministerija nebuvo informuota apie pasikeitusį valstybės debesijos paslaugų infrastruktūros sukūrimo modelį, todėl neseniai paskelbtoje ES lėšų įsisavinimo ataskaitoje minimas tik vienas duomenų centras Kaune – jis įvardijamas tarp vėluojančių ES finansuojamų projektų, todėl esama rizikos prarasti ES paramą.

Ataskaitoje rašoma, kad duomenų centro patalpos Kaune nėra parengtos, nėra sprendimo, kur talpinti rugpjūtį numatomą įsigyti įrangą. 

„Su visais sutarėme, tik Finansų ministerijos neinformavome, iš tikrųjų. Jie tiesiog neturėjo tos informacijos“, – sakė jis.

Pasak A. Cijūnaičio, duomenų centrai Vilniuje turėtų veikti jau šių metų pabaigoje. Už jų įrangos įsigijimą atsakingas būsimasis paslaugos tiekėjas – Valstybinis IT paslaugų centras, o jos pirkimo sąlygas rengia Informacinės visuomenės plėtros komitetas.

Autorius: Paulius Viluckas

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

PARAŠYKITE KOMENTARĄ

avatar
  Užsisakyti komentarų pranešimus  
Pranešti apie

Panašūs pranešimai

Vilniaus universitetas steigia technologijų uostą

Made in Vilnius

Lietuva išlieka tarp pirmaujančių šviesolaidinio interneto lyderių

Donatas Andrijauskas

Vilniečių sukurtas integruotos rinkodaros įrankis „Omnisend“ – pasaulio geriausiųjų 50-uke

ELTA

Neatpažįstamai keliones ir susisiekimą pakeitusiam „Google Maps“ – jau 14 metų

Evaldas Činga

Vilniuje kuriami lietuviški ateities autobusai

Evaldas Činga

„Facebook“ jau 15 metų: 15 dalykų, kurių galbūt iki šiol nežinojote

Evaldas Činga

Šis internetinis portalas naudoja slapukus (angl. cookies), kad pagerintų jūsų naršymo kokybę. Slapukus galite atšaukti bet kada. Sutinku Skaityti daugiau

Privatumo ir slapukų politika