Pastarųjų metų energijos kainų svyravimai, o taip pat Lietuvos oro uostų tvarumo įsipareigojimai iki 2030-ųjų tapti aplinkai neutralia organizacija, skatina imtis svarbių ateities sprendimų, vienas jų – saulės kolektoriais padengtas šiuo metu statomas Vilniaus oro uosto naujojo išvykimo terminalas. Planuojama, kad saulės kolektoriai iš viso dengs 5 tūkst. kv. metrų plotą ir patenkins apie trečdalį viso naujojo išvykimo terminalo elektros poreikio.
„Atsinaujinančios energijos technologijos yra labai svarbi darnios Lietuvos oro uostų plėtros dalis. Šiuo projektu atveriame naują pažangos lygį, kai mažindami savo poveikį aplinkai galėsime aptarnauti dvigubai daugiau keleivių“, – sako Lietuvos oro uostų Plėtros departamento direktorius Arnas Dūmanas.
Moderni dvipusių saulės kolektorių sistema iš viso dengs apie 70 proc. būsimo terminalo stogo ploto ir užtikrins 488kW galią. Iš saulės pasigaminta elektros energija turėtų patenkinti apie 30 proc. viso nuolatinio elektros poreikio 14,4 tūkst. kv. metrų terminalo pastate.
Pasak A. Dūmano, skaičiuojama, kad dvipusių elementų sistemos efektyvumas yra maždaug penktadaliu didesnis už įprastų saulės kolektorių.
„Tam, kad dvipusiai kolektoriai veiktų maksimaliai efektyviai, prieš tai bus įrengta balta stogo danga. Šis tvariosios architektūros sprendimas taip pat leis ženkliai efektyviau naudoti būsimas vidaus patalpų šaldymo sistemas, nes baltas stogas mažiau įkais ir mažiau šildys vidaus patalpas, kurias vėliau reikėtų atvėsinti“, – sako Lietuvos oro uostų plėtros departamento direktorius.
Be to, numatyta, kad naujasis terminalas naudos penkis kartus mažiau šildymo energijos negu dabartiniai oro uosto terminalų pastatai.
Saulės kolektorių įrengimo darbus numatyta atlikti 2024 metų gegužės–rugpjūčio mėnesiais. Visi darbai turi būti atlikti taip, kad A++ energinės klasės pastatui po statybų pabaigos galėtų būti suteiktas „BREEAM Good“ lygio sertifikatas.
Lietuvos oro uostų duomenimis, pastačius naująjį 14,4 tūkst. kv. metrų terminalą, bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas – dvigubai (nuo 1 200 iki 2 400 keleivių per valandą).
Dviejų aukštų pastato pirmajame aukšte veiks keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona, kurioje bus galima savarankiškai ne tik registruotis skrydžiui, bet ir priduoti bagažą. Taip pat bus įrengtos bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro bendrovių biurai.
Planuojama, jog naujasis terminalas pradės veikti 2025 m. I ketvirtį.
