Turto bankas per artimiausius trejus metus planuoja parduoti valstybei nereikalingo turto už 120 mln. eurų. Gautos lėšos, kartu su ES parama ir valstybės perskolintomis lėšomis bus investuojamos į valstybės pastatų statybą, atnaujinimą, pritaikymą neįgaliesiems, energetinio efektyvumo ir energijos gamybos priemones.
Finansų ministerija jau yra patvirtinusi 2024–2033 metų Turto banko investicijų planą. Per artimiausius ketverius metus investicijos į valstybės centralizuotai valdomą nekilnojamąjį turtą sieks apie 300 mln. eurų.
Lėšos investicijoms bus skiriamos iš kelių tarpusavyje nesusijusių šaltinių – parduodant valstybei nereikalingą neefektyvų turtą, pasitelkiant ES paramą ir įvairias programas bei valstybės Turto bankui perskolinamas lėšas.
Reikšmingiausias projektas šiam laikotarpiui – A. Goštauto kvartalo konversija. Be jo per artimiausius 4 metus Turto bankas planuoja įgyvendinti dar tris didesnės nei 10 mln. eurų vertės ir septynis didesnės nei 5–8 mln. eurų vertės projektus.
Taip pat nurodoma, kad be didelės apimties projektų, Turto bankas tęs ir pastatų remonto ir pritaikymo individualių poreikių turintiems žmonėms, inžinerinių sistemų atnaujinimo ir kitų energinio efektyvumo priemonių diegimo, einamosios priežiūros darbus. Tam kasmet numatoma apie 10–12 mln. eurų.
Tarp didžiausių planuojamų remontų – pastato Mindaugo g. 12, Vilniuje pritaikymas net 8 valstybės įstaigų ir institucijų veiklai. Šio projekto vertė sieks keik daugiau nei 8 mln. eurų.
Į atsinaujinančių išteklių energijos gamybos priemones: saulės elektrines ant pastatų stogų, saulės parkus ir jų dalis, per artimiausius ketverius metus planuojama investuoti 2,24 mln. eurų. Taip pat vertinamos galimybės atsinaujinančius energijos šaltinius panaudoti ir pastatų šildymui bei vėsinimui.
Investicijos į energetinio efektyvumo didinimo priemones bei pastatų automatizavimą 2024 metais sieks 1,3 mln. eurų, o iki 2027 m. planuojama šiam tikslui išleisti ne mažiau nei 3,5 mln. eurų.
