Štilis būsto rinkoje tęsiasi – aukštos būsto kainos ir išaugusios palūkanos gerokai sumažino aktyvumą rinkoje. Nepaisant smarkiai kritusių pardavimų, būsto kainos didmiesčiuose laikosi aukštumose.
„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas blogėja jau pusantrų metų ir nukrito net iki 89,6 punkto. Tai reiškia, kad vidutinio namų ūkio pajamos yra maždaug 10 proc. per mažos, norint įsigyti 55 kv. metrų būstą Vilniuje, pranešė bankas.
„Pagrindinė blogėjančio įperkamumo priežastimi vis dar buvo didėjančios bazinės palūkanų normos. Tačiau panašu, kad palūkanų normos pasiekė lubas, o spartus atlyginimų augimas didins būsto įperkamumą ir stabilizuos rinką“, – komentuoja „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.
Pasak jo, Registrų centro duomenimis, būsto kainos Vilniuje vasarą buvo maždaug 10 proc. didesnės nei prieš metus.
„Kainų augimas lėtėja, tačiau kiek stebina savo atsparumu, ypač įvertinus, kad būsto rinkos aktyvumas, atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus pokyčius, yra mažiausias nuo 2017 metų”, – teigė V. Šimkus.
Pastebima ir daugiau kainų lėtėjimo ženklų. Lietuvos banko skaičiuojamas pasikartojančių sandorių kainų indeksas rodo, kad rugpjūtį būstas buvo 7 proc. brangesnis nei prieš metus, o internetiniai pardavimų skelbimai rodo, kad kainos per metus visai nesikeitė.
„Swedbank“ prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) bazinių palūkanų daugiau nebedidins, o kitų metų pirmąjį pusmetį jau turėtų jas pradėti mažinti.
„Rinkose tikimasi, kad ECB palūkanų normas mažins antrąjį kitų metų pusmetį, o 2024 metų gale „Euribor“ bus sumažėjęs iki 3,5 procento. Vis tik sparčiai silpnėjanti paklausa ir prastėjantys darbo rinkos rodikliai gali paskatinti palūkanų normas mažinti anksčiau ir sparčiau“, – prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Swedbank” skaičiuojamas nuomos grąžos rodiklis išlieka žemiausiame lygyje nuo 2011 metų. Šis rodiklis parodo, kokią dalį būsto kainos sudaro jo metinės nuomos pajamos. Vidutinė nuomos grąža Vilniuje siekia apie 5,1 proc., Vilniaus senamiestyje – 4,2 proc., Kaune – 5,9 proc. – maždaug procentiniu punktu mažiau nei jos ilgalaikis istorinis vidurkis.
