MadeinVilnius.lt – Vilniaus naujienų dienoraštis
Nekilnojamas turtas

„Swedbank“: būsto įperkamumas Vilniuje − vienas aukščiausių istorijoje

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, pastaruoju metu būsto rinka buvo gana aktyvi, tačiau naujų butų segmente buvo stebimi ir sulėtėjimo ženklai. Didelė butų pasiūla atnešė į Vilniaus naujų butų rinką ir kainų korekcijų. Kaip tai paveikė gyventojų galimybes įpirkti būstą ir kokios tendencijos būsto rinkoje vyraus kitąmet?

„Trečiasis šių metų ketvirtis sostinės būsto rinkai buvo kiek neįprastas – pirmą kartą per beveik trejus metus butų kainos susitraukė. Tačiau atlyginimams augant sparčiai, galimybės įpirkti būstą sostinėje šovė į viršų ir vilniečiams beveik niekada iki tol nebuvo taip lengva įpirkti būstą. Tuo tarpu kituose didžiuosiuose miestuose siurprizų buvo mažiau – Kaune būsto įperkamumas ir toliau mažėjo, o klaipėdiečiai galėjo džiaugtis gerėjančiomis galimybėmis įsigyti nuosavą būstą“, − sako „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.

Naujų butų sandorių skaičius ir kainos Vilniuje sumažėjo, tačiau laikinai

Būsto rinka trečiąjį šių metų ketvirtį išliko gana aktyvi – Vilniuje ir Klaipėdoje buvo sudaryta maždaug 5 proc., o Kaune 3 proc. daugiau butų pirkimo-pardavimo sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Visgi naujų butų rinkoje fiksuotos ir lėtėjimo tendencijos.

„Trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje ir Kaune parduota maždaug dešimtadaliu mažiau naujos statybos butų nei prieš metus – tai galėjo lemti ir atslūgusi naujų būtų paklausa, ir techniniai veiksniai, kai įsigytų butų duomenys statistikoje užfiksuojami tik tada, kai būstas pastatomas“, − komentuoja „Swedbank“ ekonomistė.

Pasak L. Galdikienės, visgi naujų butų pasiūla ir toliau didėjo – trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje buvo pabaigta statyti 18 proc., o Kaune ir Klaipėdoje 36 proc. daugiau butų nei prieš metus. Panašu, kad šiandien pirkėjai tikrai turi iš ko rinktis būstą, o tai didina ir jų derybinius svertus.

Šis disbalansas tarp paklausos ir pasiūlos ryškiausias Vilniuje, tad čia pastebimas ir šioks toks spaudimas kainoms. Todėl trečiąjį ketvirtį naujų butų kainos Vilniuje šiek tiek sumenko, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Visgi metų pabaigoje butų sandorių skaičiaus augimas Vilniuje vėl įsibėgėjo, o kainų augimas įžengė į teigiamą teritoriją,

Kokie būsto įperkamumo pokyčiai šalies didmiesčiuose?

„Swedbank“ ekonomistė pastebi, kad Vilniuje sumenkusios butų kainos ir vis dar spartus darbo užmokesčio augimas buvo ypač teigiama kombinacija būsto pirkėjams. „Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas Vilniuje per metus šoktelėjo į viršų net 9,5 punktais ir buvo vienas aukščiausių nuo 2005 metų. Trečiąjį šių metų ketvirtį vilniečių šeima galėjo įpirkti beveik 74 kv.m. butą − 5 kv.m. didesnį nei prieš metus. Sutaupyti pradiniam įnašui taip pat tapo gerokai paprasčiau ir per metus taupymo laikas sutrumpėjo net 4 mėnesiais.

Pasak L. Galdikienės, Klaipėdoje butų kainos per metus nesumenko, tačiau augo gerokai lėčiau nei atlyginimai, tad galimybės įpirkti būstą taip pat išaugo, nors ir mažiau nei Vilniuje. „Trečiąjį šių metų ketvirtį klaipėdiečiai galėjo įpirkti 104 kv. m. butą arba beveik 3 kv.m. didesnį nei prieš metus. Taupymo pradiniam įnašui laikotarpis sutrumpėjo 1 mėnesiu ir 21 diena. Klaipėdiečiai dėl gerokai mažesnių butų kainų, bet ne tokio didelio atlyginimų skirtumo, lyginant su vilniečiais, pradiniam įnašui turėjo taupyti net 10 mėnesių trumpiau nei vilniečiai“, − komentuoja ekonomistė.

L. Galdikienė pastebi, kad Kaune atlyginimai nors ir augo sparčiausiai iš trijų didžiųjų miestų, to neužteko kompensuoti išaugusių butų kainų ir didesnės skolinimosi kainos – būsto įperkamumo indeksas per metus Kaune šiek tiek sumenko. Visgi kauniečiai vis dar galėjo įpirkti 110 kv.m. butą – didžiausią iš trijų didžiųjų šalies miestų. Kauno gyventojai taip pat turėjo galimybes per trumpiausią laiką sutaupyti 15 proc. buto kainos siekiančiam pradiniam įnašui – tai jiems užtruktų 1 metus ir 10 mėnesių.

Būstų kainų augimas bus vangus, įperkamumas augs

„Visgi panašu, kad šalies būsto rinkai geriausi laikai jau praeityje, tad butų kainų augimas kitąmet greičiausiai bus vangus, kainos gali ir stagnuoti. Išaugęs neparduotų butų skaičius bei numatomos naujos statybos rodo, jog pasiūla kitąmet vis dar išliks gana didelė. Tuo tarpu paklausos augimą kitąmet ribos kiek lėtesnis atlyginimų augimas bei didėsiantis ekonominis neapibrėžtumas“, − sako L. Galdikienė.

Pasak „Swedbank“ ekonomistės, Kaunas dėl pastaraisiais metais stebėto spartaus investicijų augimo ir ekonominės plėtros gali dar išlikti patrauklus tarp vietos gyventojų ir investuotojų. Be to, Kaune akivaizdaus didelio disbalanso tarp butų paklausos ir pasiūlos nėra, tad dar kurį laiką galimas kiek spartesnis kainų augimas nei kituose didžiuosiuose miestuose. Visgi tendencijas būsto rinkoje kitąmet lems ne tik fundamentalūs veiksniai, bet ir lūkesčiai dėl ekonomikos raidos perspektyvų.

Investuotojai rinkos neperkaitino

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose nuomos pajamingumas išlieka šiek tiek aukščiau istorinio vidurkio, o tai rodo, kad būstas pervertintas nėra.

„Nors buvo nerimaujama, kad būstą įsigyjantys emigrantai bei investuotojai būsto rinką perkaitins, tuščių būtų pertekliaus nėra, todėl nuomos kainos kilo panašiu tempu kaip ir pardavimo kainos. Aukštas nuomos pajamingumas taip pat rodo, kad kol kas būsto įsigijimas yra finansiškai patrauklesnė alternatyva nei nuoma“, − komentuoja N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, jog kitų metų pabaigoje ECB visgi ryšis padidinti palūkanų normą, o tai reikštų ir tarpbankinių paskolų palūkanų normos EURIBOR augimą. Dėl šios priežasties gyventojai turėtų atsargiau vertinti savo finansines galimybes. „Vis tik vangesnis ar stosiantis butų kainų augimas bei toliau vis dar gana sparčiai augantys atlyginimai reiškia, kad nepaisant šiek tiek kilsiančių palūkanų kitais metais gali būti fiksuoti nauji būsto įperkamumo rekordai“, − prognozuoja N. Mačiulis.

„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kvadratinių metrų butą įperka šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Šeima butą įperka ir indekso reikšmė lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto 30 metų trukmės paskolos, siekiančios 85 proc. buto vertės, mėnesio įmoka yra lygi 30 proc. jos mėnesinių pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – būstas šeimai tampa lengviau įperkamas.

PARAŠYKITE KOMENTARĄ

avatar
  Užsisakyti komentarų pranešimus  
Pranešti apie

Panašūs pranešimai

Švedai perka verslo centrus S7

ELTA

„ibis Vilnius Centre“ – pirmasis Baltijos šalyse BREEAM sertifikuotas viešbutis

Evaldas Činga

Pernai Turto banko organizuotų aukcionų skaičius augo 34 proc.

ELTA

VU aukcione parduoda nekilnojamą turtą ant Skaisčio ežero kranto

Evaldas Činga

2019-ųjų pradžia NT rinkoje pasižymėjo seniai regėtu aktyvumu

Evaldas Činga

Keisis Šv. Jokūbo kvartalo architektūrinio konkurso sąlygos

Evaldas Činga

Šis internetinis portalas naudoja slapukus (angl. cookies), kad pagerintų jūsų naršymo kokybę. Slapukus galite atšaukti bet kada. Sutinku Skaityti daugiau

Privatumo ir slapukų politika