Praėjusieji metai būsto rinkoje pasižymėjo žemu rinkos aktyvumu, tačiau tai neturėjo neigiamos įtakos butų pardavimo kainoms. Ypač tai pastebima žvelgiant į pigiausio būsto segmentą, kuris dėl mažesnių kainų sulaukė didelio dėmesio iš nuosavo būsto ieškančių pirkėjų, pastebi Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Tuo tarpu ekonominės klasės gyvenamojo būsto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras pažymi, kad gyvenamojo būsto pardavimų švytuoklė stipriai pasisuko ekonominės klasės link – ji šiuo metu yra labiausiai geidžiama.
Tai atsispindi ir statistikoje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 m. didžiausias pardavimų aktyvumas fiksuotas būtent ekonominės klasės būsto segmente. 2023 m. vos 30 proc. butų pirminėje rinkoje buvo realizuota sostinės centrinėje dalyje ir prestižiniuose rajonuose, o likę 70 proc., – parduoti gyvenamuosiuose rajonuose, pavyzdžiui, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse, Bajoruose ir pan.“, – sako R.Reginis.
Žvelgiant retrospektyviai, matyti, kad pastaraisiais metais įsigyjamo pigesnio būsto dalis pirminėje rinkoje sostinėje išaugo. Jeigu 2018–2020 m. įsigytų butų naujos statybos gyvenamuosiuose rajonuose dalis sudarė 63 proc., tai 2021–2022 m. šis rodiklis ūgtelėjo iki 71 proc., o 2023 m. siekė 70 proc.
Pastaraisiais metais taip pat fiksuojamas spartus pardavimo kainų augimas visuose būsto segmentuose. 2021 m. ekonominės klasės butų kainos be apdailos dažniausiai siekė 1,6–2,2 tūkst. eurų, o vidutinės klasės – apie 2,5–3,0 tūkst. eurų.
„Šiandien rinkoje už aukštesnės klasės būsto kvadratinį metrą su daline apdaila prašoma daugiau nei 5 tūkst. eurų, už vidutinės klasės būsto kvadratinį metrą su daline apdaila – apie 3,5–4,5 tūkst. eurų, o ekonominio būsto kvadratinio metro kaina su daline apdaila Vilniuje dažniausiai viršija 2,5 tūkst. eurų“, – remdamasis „Ober-Haus“ skaičiavimais sako R.Reginis.
Pirmajam būstui – iki 150 tukst. eurų
Nekilnojamojo turto eksperto R.Pletero teigimu, ekonominės klasės būsto kainą pučia paklausa, kuri auga dėl bendro gyvenamojo būsto kainų augimo. „Aukštos palūkanų normos ir rekordinės gyvenamojo būsto kainos verčia potencialius naujakurius dairytis pigesnio būsto. Dažniausiai tai butai toliau nuo miesto centro esančiuose mikrorajonuose, tačiau dėl gerai išvystytos viešosios infrastruktūros puikiai tinkantys jaunoms šeimoms“, – pažymi „Bonava Lietuva“ vadovas.
Pasak jo, Vilniuje nuosavo būsto poreikis išlieka didžiulis. „Palūkanų normoms pasiekus aukštumas, mūsų bendrovės užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, jog net 57 proc. vilniečių, ketinančių per kelerius ateinančius metus įsigyti nuosavą būstą, jį pirktų sau. Tyrimas taip pat parodė, kad daugumos akys krypsta į labiau prieinamą ekonominės klasės būstą, nes dauguma pirmajam būstui ketina išleisti iki 150 tūkst. eurų“, – sako R.Pleteras.
R.Pletero teigimu, šiandienos rinkoje tokia suma nėra labai didelė, tačiau pakankama norint įsigyti naujos statybos butą su pilna apdaila Vilniuje. „Imant rinkos vidurkį, tai būtų apie 48 kv. metrų butas naujos statybos name viename iš populiariausių gyvenamųjų mikrorajonų „, – sako pašnekovas.
Ekonominė klasė dominuos ir 2024-aisiais
„Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims R.Reginis sako, kad ir šiais, ir ateinančiais metais galime tikėtis ekonominės klasės dominavimo. „Kadangi ekonominės klasės būstas lengviau įperkamas, plėtotojai, tikėtina, daugiausiai investuos į tokio būsto plėtrą. Atsižvelgiant į tai, šis būsto segmentas ir ateityje išliks dominuojantis tiek Vilniaus, tiek ir kitų didmiesčių būsto rinkose“, – sako R.Reginis. Tačiau jis įžvelgia mažėjančias naujo būsto pasirinkimo galimybes.
„Dėl susitraukusio būsto rinkos aktyvumo didžioji dalis plėtotojų reikšmingai sumažino savo plėtros tempus ir naujo būsto rinkoje statoma vis mažiau. Jeigu šių metų antrojoje pusėje būtų fiksuojamas spartesnis būsto rinkos atsigavimas, tai potencialūs pirkėjai ir vėl pajustų pasiūlos trūkumą ir jų derybinės pozicijos jau nebūtų tokios geros kaip yra šiuo metu“, – sako R.Reginis.
