Nepaisant permainingų 2020-ųjų metų, būsto rinkai Vilniuje iš esmės pavyko išlaikyti teigiamą kryptį. Daugelyje stebimų teritorijų sostinėje fiksuojamas butų kainų kilimas. Per 10 šių metų mėnesių labiausiai pabrango butai senos statybos mikrorajonuose: Baltupiuose, Žirmūnuose, dalyje Antakalnio bei Šnipiškių, kur butų kainos pakilo apie 8,8% bei Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Šeškinėje, Pašilaičiuose ir Fabijoniškėse, kur butų kainos padidėjo apie 4,4%. Centrinėje miesto dalyje butai pabrango apie 3,6%, o pietinėje – apie 3,3%. Kita vertus, naujos ar naujesnės statybos mikrorajonai, esantys miesto periferinėje dalyje, pademonstravo kur kas kuklesnį kainų padidėjimą. Šiaurinėje dalyje: Tarandėje, Perkūnkiemyje, Bajoruose, Santariškėse butų kainos padidėjo apie 2,3%, o viename populiariausių mikrorajonų – Pilaitėje, šiais metais fiksuojamas 0,6 proc. butų kainų sumažėjimas. Tokius duomenis rodo nekilnojamojo turto bendrovės „1Partner LT“ būsto kainų indeksas „1PI“
Nevienodus kainų pokyčius galėjo lemti tai, kad visų pirma skirtingose teritorijose pats būstas daugeliu aspektų yra nevienodas, tad kainos pokytis atitinkamai duoda skirtingą procentinį pokytį. Kita vertus, mūsų skaičiuojamas 1PI indeksas rodo, kad senos statybos butai miegamuosiuose mikrorajonuose nuo krizės yra pabrangę mažiausiai, todėl šis turtas buvo ir labiau įperkamas, ir galbūt santykinai patrauklesnis nei, pavyzdžiui, prieškrizines kainas jau pasiekusioje centrinėje miesto dalyje.
Pilaitės išsiskyrimą iš konteksto ir savotišką butų kainų stagnaciją antrinėje rinkoje galbūt galima paaiškinti itin aktyvia NT plėtotojų veikla, didele konkurencija, dėl kurios antrinei rinka tenka gerokai mažiau pirkėjų nei kituose Vilniaus mikrorajonuose.
Ar šios kainų pokyčio tendencijos išsilaikys, šiuo metu itin sudėtinga prognozuoti, nes labai daug priklausys ir nuo ekonominės situacijos, nuo valdžios sprendimų bei bankų politikos.
