Daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Norvegijos sostinėje Osle kylantis Vyriausybės kvartalas savo šalyje sulaukia ne mažiau dėmesio ir diskusijų nei analogiškas projektas įgyvendinamas Vilniuje, A. Goštauto gatvėje. Abu projektai žada prikelti naujam gyvenimui užmirštas ir apleistas miestų dalis, kurti šiuolaikiškas ir bendradarbiavimą skatinančias darbo vietas.
Teroras davęs pradžią projektui
Valstybės turtą valdanti Norvegijos įmonė „Statsbygg“ naujojo Vyriausybės kvartalo projekto pradžia įvardija 2011-ųjų liepos 22-ąją Andreso Breiviko įvykdytą teroro aktą. Tą vasaros popietę prie Vyriausybės pastato, kuriame dirbo Premjeras ir teisingumo ministras, sustojo baltas mikroautobusas, kaip paaiškėjo pakrautas 950 kg svorio savadarbe bomba. Vos po kelių minučių įvykęs sprogimas nusinešė 8 žmonių gyvybes, buvo nuniokoti Vyriausybės pastatai.
„Šis teroro aktas parodė, kad Vyriausybė nėra apsaugota nuo tokių atvejų. Ir tai paskatino diskusijas, ką reikėtų daryti toliau. Mes visąlaik daug dėmesio skyrėme ekologijai, žmonių sveikatai, saugioms darbo sąlygoms kurti, tačiau nebuvome pasirengę tam, kas įvyko“, – istorijos pamokas prisiminė Norvegijos Vyriausybės kvartalo projekto direktorius Jardas Bringedalas.
Buvo daug diskutuojama dėl vietos, ar tam tinka miesto centras, ar visos ministerijos turėtų veikti vienoje vietoje, kokie saugumo užtikrinimo iššūkiai kyla ir kaip juos suvaldyti. Vis tik įvertinus visas aplinkybes, taip pat ir socioekonominius parametrus, apsispręsta statyti naują Vyriausybės kvartalą miesto centre, toje pat vietoje, kur ir įvyko sprogimas.
Tikslas – ministerijų bendradarbiavimas
„Tokį sprendimą nulėmė daug kruopščiai išdiskutuotų argumentų. Vienas jų – socialinis aspektas, tikimasi, kad šis projektas padės keisti kultūrą ir skatins bendradarbiauti. Siekiama, kad formuotųsi ministerijų bendruomenė, kurioje būtų bendradarbiaujama daugiau nei tai buvo daroma iki šiol. Be to, siekiame didesnio efektyvumo ir lankstumo, norime pastatyti tokį kvartalą, kuris bus naudojamas ilgą laiką. Galų gale, šis projektas ir miesto remontavimo projektas. Ši vieta dabar nėra graži, bet tokia taps, kai projektą įgyvendinsime“, – įsitikinęs J. Bringedalas.
Jo įsitikinimu, tai kad visos ministerijos dirbs viename kvartale taip pat supaprastina saugumo ir daugelio kitų klausimų sprendimą: „Tai ne tik pastatai, kuriuos statome, bet ir sistema, kurią kuriame aplink. Galime sukurti saugumo struktūrą, kuri bus kontroliuojama ir vystoma remiantis vienodais standartais.“
Norvegų projekte numatoma nugriauti tris didelius pastatus, kurie labiausiai nukentėjo per teroro aktą ir kurių neverta atnaujinti, du pastatai bus rekonstruojami (33 tūkst. kv. m ploto), taip pat bus statomi penki nauji dideli statiniai (125 tūkst. kv. m ploto, iš kurių 37 tūkst. kv. m ploto vystoma po žeme). Visus juos ketinama sujungti tiltinėmis jungtimis virš žemės.
Siekiant kurti bendradarbiavimo kultūrą, naujieji biurai planuojami vadovaujantis veiklos pobūdžio koncepcija (angl. activity based offices). Ministerijų ir Vyriausybės darbuotojai galės dirbti kur jiems patogiau, siekiant atlikti skirtingas užduotis. Taip norima užtikrinti lankstumą ir geras sąlygas bendradarbiavimui.
Planuojama sukurti 75 proc. fiksuotų darbo vietų, t. y. 75 darbo vietos teks 100 darbuotojų. Kita vertus, su nedidelėmis posėdžių salėmis, susitikimų kambariais ir kitomis erdvėmis visada bus vietos visiems darbuotojams, jei biurų lankomumas būtų šimtaprocentinis.
Kvartale planuojamos viešos erdvės, čia veiks kavinė, biblioteka, bus įkurtas parkas, dviračių takai. Pagal planą naujasis ministerijų kvartalas Osle turi būti baigtas 2030 m. Jame įsikurs visos šalies ministerijos išskyrus Gynybos.
Panašios koncepcijos bus laikomasi ir A. Goštauto kvartalo atveju Vilniuje: dalis menkaverčių ir nebepritaikomų naujai paskirčiai pastatų bus nugriauti, likę – modernizuojami, planuojama ir nauja statyba. Pastatų pirmuosius aukštus numatoma atverti visuomenei, tarp pastatų įrengti viešas erdves, skverus. Galutinė kvartalo vystymo koncepcija turėtų paaiškėti artimiausiu metu, užbaigus derybas ir paskelbus urbanistinio– architektūrinio konkurso nugalėtoją.
Tvarumas – kasdienis pasirinkimas
Projekto dalis yra ir jūros vandens įrenginys, kuris pilnai aprūpins pastatų kompleksą energija, užtikrins jo šildymą ir vėsinimą, o energijos
perteklius bus parduodamas rinkoje. Toks pastatų aprūpinimas energija nėra unikalus Norvegijoje ir naudojamas ir kituose pastatuose. Projektas nuo sumanymo akimirkos atitinka aukščiausius tvarumo standartus ir turi BREEAM Excellent tvarumo sertifikatą.
„Jei saugumo klausimai mums yra iššūkis, tai tvarumas – mūsų kasdienybė. Šia prasme nedarome nieko kitaip, nei įgyvendindami bet kurį kitą mūsų statybų ar rekonstrukcijos projektą. Turime šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo planą, yra numatyti konkretūs rodikliai, kurie nuolat stebimi ir fiksuojami, kas savaitę gaunu ataskaitas, kaip mums sekasi juos įgyvendinti“, – pasakoja pašnekovas.
Draugiški aplinkai ir žmogui sprendimai atsispindi net mažiausiose šio projekto smulkmenose. Tarkime visas statybvietėje naudojamas transportas varomas tik biokuru, statybininkų barakai aprūpinami karštu vandeniu ir šildymu iš šiukšlių deginimo gamyklos ir pan.
Nenori kraustytis
J. Bringedalo vadovaujamoje projekto komandoje iš viso darbuojasi 120 žmonių. Vienas iš padalinių atsakingas už išorinius ryšius ir apima viską nuo ryšių su ministerijomis, kurios kelsis į naująjį kvartalą iki bendravimo su kaimynais ir žiniasklaida.
„Manau, kad šis padalinys yra vienas sėkmingiausių sprendimų šiame projekte. Jame dirbantys profesionalai viską žino apie projektą, jo eigą, visur dalyvauja, nuolat bendrauja su kaimynais ir jiems viską aiškina. Šis projektas vykdomas Oslo centre, čia dag institucijų, verslų, viešbučių, kurie nemėgsta mūsų keliamo triukšmo ir kamščių. Kylantį nepasitenkinimą ir agresiją gali sumažinti tik informacija ir tam reikia žmonių, kurie išmano, ką daryti tokiose situacijose“, – teigia Norvegijos Vyriausybės kvartalo projekto vadovas.
Jis pripažįsta, kad Norvegijos ministerijos netrykšta noru kraustytis į naująjį kvartalą: „Jie nenori kraustytis, jie bijo to, kas nežinoma ir yra neigiamai nusiteikę. Tačiau tai nėra iššūkis, tai yra labai žmoniška ir suprantama. Viskas, ką turime padaryti, tai gerai valdyti projektą, nuolat informuoti ir palaikyti ryšius su klientais, ir atsiliepti į jų poreikius“.
Projektą įgyvendina etapais
Bendra Vyriausybės kvartalo projekto vertė – daugiau nei 2 mlrd. eurų. Projektui nuo 2021-ųjų perėjus į aktyvią statybų fazę, kas mėnesį atliekama darbų ir suteikiama paslaugų už 45 mln. eurų.
„Tokios apimties projektas yra per didelis Norvegijos rinkai, todėl turėjome jį suskaidyti į dalis, kad rinka sugebėtų jį pasiimti. Tam kruopščiai ruošėmės ir planavome. Šiuo metu turime po vieną didelės vertės kontraktą kiekvienam iš pastatų ir dar apie 230 įvairių smulkių kontraktų. Taigi valdyti visą šį didžiulį projektą yra iššūkis“, – teigia Norvegijos Vyriausybės kvartalo projekto direktorius.
Nėra paprasta ir tai, kad projektui pasirinkta centrinė miesto dalis, kurios transporto ir susisiekimo sistema nėra pritaikyta tokio masto statyboms. Specialusis transportas apsunkina judėjimą miesto centre ir sukelia papildomus kamščius.
Vis tik didžiausiu iššūkiu pašnekovas laiko saugumo klausimus, kurie taip pat ženkliai didina ir projekto kainą. Tiek asmenų, tiek transporto patekimas į statybų aikštelę yra kontroliuojamas. Šiuo metu statybų aikštelėje ir su projektu dirba 4,5 tūkst. žmonių, kurių patirtis ir patikimumas buvo patikrinti.
„Tai yra kaina, kurią mes mokame, kad apsaugotume savo vertybes nuo potencialių priešų, kas jie bebūtų. Tai nauja statybų sektoriuje, mes neturime daug patirties tame, tad tai didelis iššūkis. Be šio saugumo aspekto, tai tebūtų didžiulis biurų pastatų statybos projektas“, – mano „Statsbygg“ atstovas.
