Lietuvos bankas kaip priemonę gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus perkaitinimo rizikai valdyti siūlo keisti civilinį kodeksą numatant prievolę registruoti būsimojo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartis, pirmadienį spaudos konferencijoje sakė centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus.
„Prieš keletą savaičių esame pateikę siūlymą Teisingumo ministerijai dėl Civilinio kodekso papildymo nustatant prievolę registruoti būsimojo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartis“, – sakė G. Šimkus.
„Pirminė būsto rinka yra istoriškai aktyvi šiuo metu, naujo būsto pardavimai sudaro 40 proc. sandorių Vilniuje, tačiau laiku teikiamų oficialių duomenų trūkumas neleidžia objektyviai vertinti šios rinkos tendencijų ir ši registravimo priemonė padėtų geriau suprasti padėtį pirminėje rinkoje, pavyzdžiui, nustatyti preliminarių pardavimų skaičių, sandorių iš brėžinių skaičių arba identifikuoti spekuliacines bei kitas specialias rezervacijas“, – pridūrė jis.
Pasak centrinio banko vadovo, tai taip pat padėtų valdyti lūkesčius ir atitinkamai mažinti ažiotažą.
„Kai nėra duomenų apie šitas pirmines rezervacijas, nėra aišku kas ten realiai darosi. Kalbos ir kuriamas ažiotažas, gali būti tam tikra rinkodaros priemonė – žmonės skuba, jie gali pirkti būstą nepaisydami kainos brangiau ir panašiai, o tai greta socialinių pasekmių iš principo nepalankiai veikia NT rinką ir mes norime, kad šita problema spręstųsi“, – pabrėžė G. Šimkus.
Anot jo, privalomas rezervacijų registravimas nėra išskirtinė Lietuvos banko idėja.
„Šalyse kur buvo tokių epizodų, kai itin aktyviai vyksta rezervacija, pirkimas iš brėžinių ir panašiai, tokia ar panaši priemonė buvo taikyta. Labai tikimės, kad įstatymų leidėjai šias priemones palaikys svarbiomis ir bus padaryti atitinkami pataisymai“, – sakė G. Šimkus.
Autorius Remigijus Bielinskas
