„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų vasario mėnesio reikšmė paaugo 0,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,2% (2024 metų sausį metinis augimas siekė 2,1%).
2024 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,3%, 0,3% ir 0,1%, vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.589 (+8 Eur/m²), 1.751 (+6 Eur/m²) ir 1.651 Eur (+1 Eur/m²). Tuo tarpu Šiauliuose vasario mėnesį užfiksuotas 0,2% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.095 Eur (-3 Eur/m²). Panevėžyje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko 1.075 Eur.
Per metus (2024 metų vasario mėnesį, palyginti su 2023 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 1,8%, Kaune – 3,2%, Klaipėdoje – 3,0%, Šiauliuose – 1,7% ir Panevėžyje – 1,8%.
„Nors šalies būsto rinką sukaustęs šaltukas dar niekur nesitraukia, tačiau vienas būsto pirkėjams svarbus rodiklis jau rodo teigiamus pokyčius. 2023 metais būsto rinka didele dalimi buvo vėsinama itin aukštų paskolų palūkanų normų, kurios mažino būsto pirkėjų galimybes įsigyti būstą skolintomis lėšomis. Tačiau žvelgiant į būsto kainų ir atlyginimo santykį, 2023 metais šis rodiklis po dvejų metų pertraukos būsto pirkėjams pradėjo gerėti. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 metais vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis penkiuose didžiausiuose šalies miestuose augo 10,5–11,6%, o vidutinis metinis butų pardavimo kainų augimas šiuose didmiesčiuose, „Ober-Haus“ duomenimis, siekė 6,2–9,1%. Spartesnis atlyginimų augimas lėmė pagaliau šiek tiek pagerėjusį įperkamumo rodiklį visuose šalies didmiesčiuose.
2023 metais statistinis vilnietis už savo vidutinį grynąjį (neto) metinį darbo užmokestį galėjo įsigyti 6,7 kv. m vidutinės klasės bute Vilniuje (2022 metais – 6,6 kv. m). Kaune šis rodiklis sudarė 9,0 kv. m (2022 metais – 8,8 kv. m), Klaipėdoje – 9,3 kv. m (2022 metais – 8,9 kv. m), Šiauliuose – 12,3 kv. m (2022 metais – 11,8 kv. m) ir Panevėžyje – 12,9 kv. m (2022 metais – 12,3 kv. m). Tad 2023 metais didmiesčio gyventojas jau galėjo įsigyti 0,1–0,6 kv. m daugiau nei 2022 metais.
Žvelgiant į būsto pardavimo kainų dinamiką 2023 metais ir 2024 metų pradžioje, matome, kad mėnesinis kainų augimas išlieka labai nežymus, todėl metinis kainų pokytis nukrito iki 2% lygio. Jeigu 2024 metais nepamatysime spartesnio būsto rinkos atsigavimo, šiemet realu tikėtis apie 2–3% sieksiančio vidutinio metinio butų pardavimo kainų augimo.
Tuo metu ekonomistai prognozuoja, kad 2024 metais šalyje turėtų būti fiksuojamas spartus atlyginimų augimas, kuris galėtų siekti net 8–10%. Vadinasi, jei 2024 metais darbo užmokestis augtų kelis kartus sparčiau nei butų kainos, fiksuotume pastebimai spartesnį įperkamumo rodiklio gerėjimą nei pernai. Tuomet Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gyventojai už savo atlyginimą galėtų įsigyti tiek pat būsto kaip ir 2020 metais, kuomet butų kainų ir atlyginimo santykis jiems buvo pats palankiausias. Tuo tarpu Vilniuje įperkamumo rodiklis, tikėtina, atsistatinės lėčiau, kadangi 2021–2023 metais sostinėje butų kainos augo sparčiau nei kituose šalies didmiesčiuose. Būsto kainų augimą Vilniuje lemia ne tik ilgametės vidinės migracijos veiksnys, bet ir nuo 2022 metų fiksuojamas itin gausus atvykusių žmonių iš kitų šalių skaičius. Tad pastaraisiais metais išaugęs gyventojų skaičius sostinėje reiškia išliekantį didelį būsto poreikį, kuris gali neleisti būsto įperkamumo rodikliui taip sparčiai gerėti, kaip kituose šalies didmiesčiuose“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
