Dėl parkų specifiškumo takai miesto parkuose žiemos laikotarpiu prižiūrimi kitokia tvarka, nei šaligatviai mieste.
Esant nedideliam snygiui ir minusinei temperatūrai leidžiama ant takų iškritusį sniegą sutrypti. Susiformuoja kietas sniego dangos paviršius, kuriuo, kaip ir asfaltuota ar grunto danga, saugu vaikščioti. Sningant smarkiau takai valomi, bet nebarstomi, jeigu yra minusinė temperatūra. Tokiais takais ne tik patogu vaikščioti, bet ir čiuožti slidėmis ar vežti vaikus rogutėmis. Kai temperatūra tampa pliusinė, sniegas tirpsta, tokie takai darosi slidūs ir yra barstomi smėliu ar smėlio-druskos mišiniu (ten, kur arti nėra augmenijos). Pirmiausiai barstomos slidžios įkalnės, o kur būtina – ir lygūs takai.
Asfalto takas nuo Vingio parko estrados iki Žvėryno pėsčiųjų tilto yra neužšąlantis ir tinkamas tiems, kurie nori bėgioti ar vaikščioti stabiliau.
Kituose miesto parkuose – Bernardinų, Reformatų, Lukiškių ir kitur taikomas panašus takų priežiūros principas. Takai šiuose parkuose nebarstomi druskos mišiniu, kad nebūtų pakenkta parko medžiams ir kitiems augalams. Priklausomai nuo sniego intensyvumo takai valomi, slidžios vietos gali būti pabarstomos smėliu ar specialia smulkia skalda.Viešosios įstaigos specialistai šią pasiteisinusią takų priežiūros praktiką taiko jau ne vienerius metus.
