Prieš dvejus metus Vilniuje buvo įvestas naujas kelio ženklas, kuris pažymėjo gatves, kuriose dviratininkai gali judėti laisviau, o automobiliai turėtų prisitaikyti prie dviratininkų važiavimo greičio. Nuo naujovės įvedimo praėjo du metai, todėl nusprendėme pasiteirauti, ar tokios gatvės pasiteisino ir ar eismas dviratininkams tapo saugesnis.
Kaip pakomentavo Vilniaus miesto savivaldybė, jie negali atsakyti, ar vairuotojai laikosi taisyklių. Savivaldybė pažymi, kad nuo pat pradžių gatvės yra parenkamos atsižvelgiant į įskaitinių eismo įvykių statistiką, kuri nepablogėjo po to, kai atsirado dviračių gatvę žymintys ženklai.
„Vertinti, ar pasiteisino dviračių gatvių įvedimas yra sudėtinga, nes Kelių policijos atstovai teigia, jog pranešimų apie eismo įvykius skaičius yra labai nedidelis. M.K. Čiurlionio g. 2021 m. įvyko 2 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo dviratininkai, 2023 m. įvyko 1 įskaitinis eismo įvykis su dviračio vairuotoju, 2024 m. nė vieno įskaitinio eismo įvykio nefiksuota. Kitose minimose gatvėse (Z. Sierakausko, Jovaro, P.Klimo, Raseinių) įskaitinių eismo įvykių, kuriuose dalyvautų dviratininkai, nefiksuota”, – pakomentavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas.
Vilniuje yra nemažai tokių gatvių, kurių atkarpose yra įrengtas dviračių gatvių ženklinimas: M. K. Čiurlionio, Z. Sierakausko, Jovaro, P. Klimo, Raseinių, Tilto, A. Mickevičiaus, S. Moniuškos ir kai kuriose kitose gatvėse. Viena pagrindinių tokių gatvių taisyklių: vairuotojai negali lenkti dviratininkų, o važiavimo greitis negali būti didesnis nei 30 km/val.
„Be natūraliai būtino dviratininkų saugumo aspekto, renkantis, kurios gatvės taps dviračių gatvėmis, vertinama ir tai, ar jose yra galimybė įrengti atskirą dviračių taką ir ar netoli šių gatvių yra tarpusavyje nesusijungiančių dviračių takų. Dviračių gatvės konceptas leidžia išspręsti šį trūkumą, kadangi važiuoti dviračiu tampa patogiau, o tai skatina gyventojus dažniau rinktis dviratį kasdienio susisiekimo būdu”, – sako Gabrielius Grubinskas, Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas.
Taip pat Vilniuje jau atsirado pagal dviračių gatvės principus pertvarkyta gatvė. Tai P. Vileišio g., kurioje po pertvarkymo eismas ir toliau vyksta abiem kryptimis, tačiau su papildomais patogumais dviratininkams.
„Užtikrinant dviratininkų saugumą ir dviračių gatvės reikalavimus – tarp dviejų 2 metrų pločio raudono asfalto juostų yra 1–1,5 metro pločio trinkelių dangos salelė, kelianti nepatogumus didesniu nei leistina greičiu važiuojantiems automobiliams. Greitis bus valdomas ir iškiliosiomis sankryžomis bei iškiliosiomis pėsčiųjų perėjomis”, – pažymi savivaldybės atstovas.
Primename, kad visiems eismo dalyviams dviračių gatvėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 30 km/h greičiu. Dviratininkai gali važiuoti laisvai, nebūtinai viena eile ir kuo arčiau dešiniojo krašto. Šiose gatvėse draudžiama lenkti išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, nebent tik apvažiuoti toje pačioje juostoje stovinčią transporto priemonę.
