Nauji metai – nauji darbai ir kelių ribojimai keliuose, dėl kurių vairuotojams gali prireikti kantrybės. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) išskiria pagrindines tokias vietas ir primena eismo dalyviams, kur eismas gali būti ribojimas, o kur Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai galioja jau dabar.
LAKD Komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad šiemet vieni iš didžiausių projektų, kurie turėtų būti įgyvendinami – tai „Via Baltica” kelio atkarpos rekonstravimo darbai, taip pat A14 Vilnius–Utena, Jonavos aplinkkelio, magistralinių kelių tiltų, viadukų remontas.
Taigi minėtose atkarpose šiemet gali būti nustatomi ir eismo ar greičio ribojimai.
„Vairuotojų prašome supratingumo ir kantrybės, taip pat stebėti kelio ženklus, vadovautis jų pateikiama informacija“, – eismo dalyvių dėmesį atkreipė S. Jansonas.
Eismo ribojimai naujose vietose
Taigi LAKD pateikia pagrindinių 2024 m. planuojamų svarbiausių darbų sąrašą, dėl kurių vairuotojams tektų sulėtinti greitį ar netgi važiuoti per kitą vietovę tam, kad automobiliu pasiektų norimą tikslą:
„Via Baltica“. Bus tęsiami 2023 m. pradėti magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“) ruožo nuo 56,83 iki 72,50 km rekonstravimo darbai. Minėtoje kelio atkarpoje greitis gali būti ribojamas iki 50 km/val. arba 70 km/val., o darbus žadama baigti 2024 m.
Planuojama pradėti darbus ir paskutiniame „Via Baltica“ ruože (nuo 85,00 km iki 97,06 km). Darbų pabaiga planuojama 2025 m.
A14 Vilnius–Utena. Tęsiami darbai magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruože nuo 93,7 iki 95,6 km (Utenos mieste).
Planuojama pradėti rangos darbus šio kelio ruože nuo Molėtų iki Utenos (ruožai nuo 64,332 iki 79,510 km ir nuo 79,510 iki 93,726 km).
Šiuo metu projektuojami ruožai ir nuo Riešės iki Molėtų. Visų ruožų techniniai darbo projektai turėtų būti baigti 2024 m. Po projektavimo bus skelbiami viešojo pirkimo konkursai rangos darbams atlikti. Sėkmingai įvykdžius procedūras, darbai galėtų prasidėti 2024 m. III–IV ketvirtį. Magistralinį kelią Vilnius–Utena planuojama sutvarkyti 2025 m.
Taip pat įvardijami ir kariniam mobilumui svarbūs projektai:
Jonavos aplinkkelis (I etapas). Planuojama pradėti Jonavos aplinkkelio statybos darbus (projektas „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, krašto kelio Nr. 143 Jonava–Žasliai–Kalniniai Mijaugonys rekonstravimas ir Jonavos aplinkkelio statyba).
Valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 176 Pirčiupiai–Jašiūnai. Darbus ruožuose nuo 0 iki 9,590 km ir nuo 14,325 iki 21,809 km planuojama baigti 2024 m. Kituose ruožuose nuo 9,590 iki 14,325 km ir nuo 21,809 iki 26,643 km darbus planuojama baigti 2025 m. Pastebima, kad kai kuriuose šios vietovės kelio ruožuose dėl vykdomų darbų greitis gali būti ribojamas iki 50 km/val.
Valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 3917 Mikašiūnai–Rūdninkai. Darbus ruože nuo 2,703 iki 3,393 km planuojama baigti 2024 m., o ruože nuo kelio pradžios iki 2,703 km – 2025 m.
Valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 5203 Ąžuolijai–Juodšiliai–Jašiūnų g. st. – kapitalinio remonto darbai ruože nuo 19,882 iki 22,438 km turėtų būti atlikti iki 2024 m. pabaigos.
Draudžiamas eismas, ribojamas greitis
Vairuotojams taip pat primenama, kad šiuo metu yra tęsiama tilto per Nerį (A. Meškinio) tilto, esančio magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km, rekonstrukcija. Šioje kelio atkarpoje ribojamas greitis iki 70 km/val., o darbus pagal sutartį planuojama baigti 2024 m. pabaigoje.
Toliau tęsiami magistralinio kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė 16,017 km (Trakų) viaduko kapitalinio remonto darbai, todėl šioje vietoje eismas yra draudžiamas, o greitis ribojamas iki 70 km/val.
Be to, ir toliau vykdomas magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai estakados (Sargėnų) kapitalinis remontas, šioje vietoje taip pat yra draudžiamas eismas.
Kelio ruože Vilkaviškis–Gražiškiai ruože nuo 0,2 iki 0,32 km taip pat vyksta sankryžos rekonstavimas, tad važiuoti čia negalima, o automobiliai nukreipiami vietinėmis Vilkaviškio gatvėmis.
LAKD atstovas užsimena, kad šiemet bus pradėtas rekonstruoti tiltas per Nevėžį, esantis valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai 44,339 km, taip pat tiltas per Šuniją, esantis krašto kelio Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė 136,123 km.
Planuojama pradėti statyti laikinąjį tiltą per Kruną (automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 87,335 km ir pradėti tilto per Dubysą rekonstrukciją (kelio Nr. 196 Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis 13,46 km).
Pėsčiųjų ir dviračių takų projektai
S. Jansonas taip pat atkreipia eismo dalyvių dėmesį, kad šiemet planuojama pradėti tvarkyti pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida (atkarpa pro Juodkrantę link Pervalkos, ties Pervalka bei nuo Pervalkos ir Preilos jūros link.
Be to, tęsiami pėsčiųjų ir dviračių tako nuo Kretingos iki Vydmantų tiesimo darbai (šalia magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga ruože nuo 137 iki 141,7 km), vykdomi pėsčiųjų ir dviračių tako ties Birštonu tiesimo darbai (šalia magistralinio kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė ruožo nuo 85,669 iki 89,069 km).
Planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką valstybinės reikšmės krašto kelio Vilnius–Polockas ruože nuo 14,6 iki 16,9 km (Vilniaus r.).
Valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus. 2024 m. bus rengiami dviejų ruožų (nuo 11,60 km iki 19,48 km ir nuo 19,48 km iki 31,10 km) techniniai darbo projektai.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas yra pritaręs, kad automobilių registracijos arba vadinamasis taršos mokestis būtų skirtas keliams – kitais metais jo tikimasi surinkti apie 30 mln. eurų – maždaug tiek, kiek ir pernai (31 mln. eurų). Dabar šis mokesti patenka į biudžetą.
Valstybės biudžete keliams iš trijų šaltinių kitąmet numatyta 715,5 mln. eurų (šiemet – 773,2 mln. eurų).
Kelių priežiūros ir plėtros programai 2024 metais numatyta tiek pat, kiek ir 2023 m. – 543 mln. eurų, iš bankų solidarumo mokesčio keliams šiemet atiteks dar 130,5 mln. eurų (2023 m. – 148,4 mln. eurų, įskaitant skolintas lėšas), dar 41,8 mln. eurų yra ES finansavimas (81,6 mln. eurų).
Jau anksčiau buvo užsiminta, kad tragiški keliai ne tik siutina vairuotojus, bet ir, anot verslo atstovų, kenkia visos šalies ekonomikai – brangiau ir lėčiau tenka gabenti prekes bei žaliavas, be to, taip atbaidomi ir investuotojai.
Autorius: Lukas Dulskas, TV3.lt
