Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, nuo šių metų pradžios draudimo bendrovės dėl defektų keliuose jau registravo apie 1,5 tūkst. duobių sukeltų žalų atvejų ir klientams atlygino arba yra rezervavusios žaloms, kurių reguliavimo procesas tebevyksta, atlyginti apie 1 mln. eurų. Vertindamos žalų srautą ir lygindamos jį su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m., reikšmingo skirtumo bendrovės nefiksuoja.
„Tokia situacija mus liūdina ir kelia nerimą, tačiau nė kiek nestebina“, – sakė asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Anot jo, oficialiais duomenimis, net apie 40 proc. visų šalies kelių neatitinka nustatytų kokybės normų, o kelių remonto ar rekonstrukcijų darbų tiek, kiek daroma šiandien, nepakanka situacijai pagerinti. Pakeisti situaciją į gerą trukdo finansavimo trūkumas.
„Tiek valstybiniai, tiek privatūs kelių sektoriaus dalyviai šiandien sutinka, kad Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) finansuoti šiandien trūksta mažiausiai 100 mln. eurų per metus. Kol nesutarsime, kaip rasti stabilų lėšų šaltinį šiam poreikiui patenkinti, tol apie saugesnius kelius šalyje galėsime tik pasvajoti“, – pabrėžė Š. Frolenko.
Daugiausia žalų fiksuojama didmiesčiuose
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis teigia, kad didžioji dalis įvykių dėl duobių keliuose šiemet, taip pat kaip ir pernai, įvyko Kauno ir Vilniaus miestuose. Tai, pasak jo, lemia objektyvios aplinkybės – šiuose miestuose didžiausias automobilių srautas, tačiau atitinkamai svarbi ir kelio dangos priežiūra, operatyvi tarnybų reakcija į atsiradusius kelio defektus, įspėjamųjų ženklų pastatymas laiku.
„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kelio duobių sukelti nuostoliai draudimo bendrovių atlyginami tik tiems vairuotojams, kurie yra apdraudę savo automobilį kasko“, – pabrėžia A. Romanovskis.
„Lietuvos kelių“ vadovo teigimu, tik nedidelė dalis šalyje eksploatuojamų transporto priemonių yra apdraustos kasko.
„Tai reiškia, kad realus įvykių, kai dėl duobių keliuose nukenčia gyventojų ir verslo turtas, skaičius yra kelis kartus didesnis, nei užfiksuoja draudimo bendrovės. Tirdami visuomenės nuomonę apie kelius esame pastebėję, kad jų kokybę daug geriau vertina didmiesčių nei regionų gyventojai“, – teigia Š. Frolenko.
Išvengti duobių kelyje – sudėtinga
Romanovskis tvirtina, kad siekiant išvengti duobių keliuose arba kaip įmanoma labiau sumažinti galimus nuostolius, svarbiausia pasirinkti saugų greitį, vairuojant būti budriems ir atidžiai stebėti kelią ypač tamsiuoju paros metu ar lyjant. Taip pat, anot jo, prieš sėdant prie vairo būtina nusivalyti automobilio langus, žibintus, o vairuojant laikytis Kelių eismo taisyklių ir ypač atidžiai reikėtų vertinti kelio dangos pasikeitimus (šlapia danga, medžių lapais padengtas kelias ir pan.), nedidelės apimties, neaiškius kelio nelygumus, įtartinas skaldos ir asfalto liekanas ant kelio, balas, taip pat stebėti kelio ženklus ir papildomą ženklinimą kelyje.
„Geriausia, žinoma, duobes apvažiuoti, o nepavykus – stengtis į jas įvažiuoti švelniai. Reikėtų sumažinti greitį ir stabdyti iki paskutinės akimirkos, o smūgio į duobę metu atleisti stabdžio pedalą. Nereikėtų atlikti staigių ir kitiems eismo dalyviams netikėtų manevrų, nes tokiu atveju žala gali būti dar didesnė“, – patarė Draudikų asociacijos direktorius.
Pasak jo, nors kelio duobių sukeltų įvykių skaičius įprastai išauga pavasarį, kai dėl oro sąlygų kelio dangos būklė suprastėja ir tampa sunkiau pastebėti duobes dėl jose telkšančių balų, šiais metais daugiausia tokių eismo įvykių buvo registruota sausį. „Tam įtaką padarė šiltesni žiemos orai. Šių metų sausį registruota dvigubai daugiau žalų, palyginti su kitais šių metų mėnesiais“, – pridūrė jis.
Draudikų duomenimis, trinktelėjus į duobę dideliu greičiu, automobilio važiuoklei gali prireikti didesnio remonto. Nors kai kurios duobės iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti negilios, tačiau, anot draudikų, toks įspūdis dažnai būna apgaulingas, todėl ypač atsargiai reikėtų važiuoti per balas, nes nežinia, kokio dydžio duobę jos gali slėpti.
„Apvažiuodami duobes ir kitas kliūtis, vairuotojai turėtų rodyti posūkio signalus. Jeigu kelyje pastebima kliūtis, privaloma ją pašalinti arba pažymėti. Tokią pareigą vairuotojui numato Kelių eismo taisyklės. Vairuotojas turėtų pastatyti įspėjamąjį ženklą ir paskambinti policijai arba kelius prižiūrinčiai įstaigai“, – sakė A. Romanovskis.
policija">Pataria kviesti policiją
Apgadinusiems automobilį kelio duobėje draudikai pataria į įvykio vietą kviesti policijos pareigūnus, kad įvykis būtų tinkamai užfiksuotas.
„Jeigu vairuotojas neturi kasko ir žalą patyrė dėl kelyje esančios duobės ar kitos kliūties, dėl žalos atlyginimo reikėtų kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje yra gatvė ar kelias. Tokiu atveju taip pat labai svarbu tinkamai užfiksuoti įvykį. Reikėtų tiksliai ir aiškiai nurodyti aplinkybes, konkrečią vietą, objektą, dėl kurio automobilis buvo apgadintas. Tai geriausia padaryti iškvietus policijos pareigūnus – jie oficialiai užfiksuos eismo įvykį“, – teigė Draudikų asociacijos direktorius.
„Be to, labai svarbu nubraižyti eismo įvykio schemą, kur su visais matavimais būtų nurodytos aplinkybės, matomi automobilio apgadinimai. Aplinkybių fiksavimu verta pasirūpinti ir pačiam vairuotojui – nufotografuoti aplinką, apgadintą automobilį, kliūtį kelyje, kuri apgadino automobilį“, – tikino jis.
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
