Prieš kiekvieną kelionę oro uostuose atliekama aviacijos saugumo patikra visame pasaulyje vyksta griežtai reglamentuota tvarka. Tačiau laikas, kiek keleiviai užtrunka patikroje, gali skirtis: Lietuvos oro uostų duomenimis, trukmė svyruoja nuo kelių iki keliolikos minučių. Siekdami įprastų saugos procedūrų laiką sumažinti iki minimalaus ir tuo pačiu kelti aptarnavimo kokybę, Lietuvos oro uostai tiria pasaulines praktikas ir pradeda konsultacijas su saugumo rinkos dalyviais.
„Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbę konsultacijas su saugumo rinkos dalyviais, tikimės išsiaiškinti, kokie veiklos modeliai labiausiai pasiteisintų ir kaip kartu galėtume kurti dar lankstesnius ir modernesnius aviacijos saugumo modelius mūsų oro uostuose“, – sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis.
Jo teigimu, praktika, kai prie aviacijos funkcijų įgyvendinimo oro uostuose prisideda ir privatūs partneriai, pasaulyje jau yra įprasta. Talino, Amsterdamo, Varšuvos, Liublianos ir daugelio Skandinavijos šalių oro uostuose veikia įvairūs, sėkmingi saugumo modeliai, kuriami kartu su verslo atstovais, todėl ir Lietuvoje bus siekiama apsvarstyti kitose šalyse naudojamas, tačiau mūsų šalies oro vartuose dar neišbandytas praktikas.
„Šiame etape tiriame, ar rinka mums turi ką pasiūlyti, kokie papildomi klausimai kyla, vertiname galimus bendradarbiavimo scenarijus. Esminis tikslas yra įprastų oro uostų procesų ir procedūrų efektyvinimas, kurio naudas galėtų pajusti kiekvienas keleivis ir darbuotojas. Metų pabaigoje matysime, ar bendradarbiavimas su privačiu sektoriumi šioje srityje yra įmanomas, kokie būtų galimi scenarijai ir kaip juose užtikrinami svarbiausi prioritetai“, – sako M.Gelžinis.
Vilniaus oro uoste kitais metai ruošiamasi rekonstruoti esamus terminalus ir statyti naują išvykimo terminalą, o šiuo metu, siekiant didinti keleivių pralaidumą ir paspartinti įprastus procesus, jau įdiegti skaitmeniniai pasienio kontrolės vartai, Kaune suplanuota savarankiško bagažo registravimo sistema, Palangos oro uoste taip pat artimiausiu metu numatoma keleivių terminalo vidaus erdvių rekonstrukcija.
Įvertinus rinkos potencialą, bus nuspręsta, ar Lietuvos oro uostai žengs dar vieną paslaugų gerinimo ir efektyvinimo žingsnį.
