Aplamai įdomiai vyksta ir pėsčiųjų, ir daugiabučių kiemų aikštelių infrastruktūros “atnaujinimo” darbai, kai pvz.: keičiamos daugiabučių kiemuose ištrupėjusios plytelės paliekant sovietinį išplanavimą, kitaip tariant viskas lieka po senovei. Dauguma su manimi sutiks, kad pakreipus šaligatvį keliais laipsniais ar kažkiek atitraukus – galima papildomai įrengti ne vieną ir ne dvi parkavimo vietas, taip tvarkingai sutvarkant kiemą ir įvedus parkavimo tvarką, subraižant automobilių vietas ir t.t. Blogiausia, kad tokie “atnaujinimo” darbai vyksta nepasitarus su gyventojais ir viso to rezultatas lygus jo nebuvimui. Taip, plytelės naujos, bet tik tiek, visa infrastruktūra sena, o ant naujų šaligatvių ir toliau parkuosis automobiliai. Paklausus savivaldybės atstovų, kodėl nepraplatinamos aikštelės, nes vietos sovietiniuose kiemuose tam netrūksta…, buvo atsakyta, kad tam reikia rengti projektą, nes tai jau ne atnaujinimas, o rekonstrukcija… Pagrįstas klausimas – kam daryti tik dėl darymo, kai realiai ir liks tas pats chaosas. Geriau tegu daro mažiau, bet tinkamai, kai yra apibrėžta tvarka, kažkokios elementarios parkavimo taisyklės, galu gale estetika, nekalbant apie vaizdo pasikeitimą ir kiemų atsinaujinimą. Dėl šio Savivaldybės neveiksnumo, kyla begalė konfliktinių situacijų, vieni kitus skundžia, fotografuoja, barasi, o juk čia ne viadukus planuoti, reikalingas minimalus indėlis.
Sugalvojo Savivaldybė Kaimynijos programą, kur gyventojai gali gauti finansavimą daugiabučių kiemų ir aplinkos susitvarkymui. Pagrindas – sklypo įforminimas. Viskas būtų gerai, bet dažnu atveju daugiabučio namo sklypas nesiekia parkavimo aikštelės ir vėl chaosas, tvarkytis neteisėta.
Labai tiksliai pastebeta. Vilniaus miesto savivaldybe pinigus meto vejais, o kiemai apleisti ir netvarkomi. I gyventoju prasyma atsakoma, kad truksta lesu ir siuloma surinkti pinigus ir patiems sutvarkyti aplinka. Kas metai savivaldybe tvirtina biudzeta, kuriame numatytos lesos ir savivaldybes teritorijos tvarkymo darbams. Savivaldybes biudzetas formuojamas is savivaldybes teritorijoje dirbanciuju darbuotoju pajamu mokescio, reiskia jau viena karta gyventojai sumokejo. Jeigu namo gyventojai antra karta rinks lesas ir irengines automobiliu stovejimo aikstele, jie netures jokiu teisiu i ta aikstele, nes (kaip informavo savivaldybes darbuotojas) kas nores tas ir statys aiksteleje. Tad, kad zmones galetu uz savo lesas irengineti automobiliu aikstele reiketu teritorija apie gyvenamaji nama aptverti tvora, kaip monolitiniam namui Krokuvos gatveje salia Vilniaus miesto savivaldybes. O namus aptverti tvoromis abejotina iseitis, nes namai pastatyti kvartalais ir per ju kiemus praeina kitu namu gyventojai, minetas aptvertas namas Krokuvos gatveje taip pat riboja praejimo galimybe.
Vilniaus posovietiniai planuotojai aktyviai vengia normalios tarptautines transporto studijos miestui. Tokios, kokia dare Systra prieš 20 metu kai rekomendavo dvi light Rail linijas ir kuria mūsų sovietikai praignoravo. Visi, kas domisi transporto sistemomis, ilgai lauke tokios studijos naujame miesto plane, bet ten parašyta, kad ja jau padare ‘Investuok Lietuvoje’ (?!?!?!?!?) ir rekomendavo nieko toliau nedaryti sukišus galva į smėlį. Tai buvo spjūvis į veidą vilniečiams, jie tik to patys dar nesuprato. Kaip praėjo Simasiui toks reikalas nesupranta niekas, visiska gėda.
Aplamai įdomiai vyksta ir pėsčiųjų, ir daugiabučių kiemų aikštelių infrastruktūros “atnaujinimo” darbai, kai pvz.: keičiamos daugiabučių kiemuose ištrupėjusios plytelės paliekant sovietinį išplanavimą, kitaip tariant viskas lieka po senovei. Dauguma su manimi sutiks, kad pakreipus šaligatvį keliais laipsniais ar kažkiek atitraukus – galima papildomai įrengti ne vieną ir ne dvi parkavimo vietas, taip tvarkingai sutvarkant kiemą ir įvedus parkavimo tvarką, subraižant automobilių vietas ir t.t. Blogiausia, kad tokie “atnaujinimo” darbai vyksta nepasitarus su gyventojais ir viso to rezultatas lygus jo nebuvimui. Taip, plytelės naujos, bet tik tiek, visa infrastruktūra sena, o ant naujų šaligatvių ir toliau parkuosis automobiliai. Paklausus savivaldybės atstovų, kodėl nepraplatinamos aikštelės, nes vietos sovietiniuose kiemuose tam netrūksta…, buvo atsakyta, kad tam reikia rengti projektą, nes tai jau ne atnaujinimas, o rekonstrukcija… Pagrįstas klausimas – kam daryti tik dėl darymo, kai realiai ir liks tas pats chaosas. Geriau tegu daro mažiau, bet tinkamai, kai yra apibrėžta tvarka, kažkokios elementarios parkavimo taisyklės, galu gale estetika, nekalbant apie vaizdo pasikeitimą ir kiemų atsinaujinimą. Dėl šio Savivaldybės neveiksnumo, kyla begalė konfliktinių situacijų, vieni kitus skundžia, fotografuoja, barasi, o juk čia ne viadukus planuoti, reikalingas minimalus indėlis.
Sugalvojo Savivaldybė Kaimynijos programą, kur gyventojai gali gauti finansavimą daugiabučių kiemų ir aplinkos susitvarkymui. Pagrindas – sklypo įforminimas. Viskas būtų gerai, bet dažnu atveju daugiabučio namo sklypas nesiekia parkavimo aikštelės ir vėl chaosas, tvarkytis neteisėta.
Labai tiksliai pastebeta. Vilniaus miesto savivaldybe pinigus meto vejais, o kiemai apleisti ir netvarkomi. I gyventoju prasyma atsakoma, kad truksta lesu ir siuloma surinkti pinigus ir patiems sutvarkyti aplinka. Kas metai savivaldybe tvirtina biudzeta, kuriame numatytos lesos ir savivaldybes teritorijos tvarkymo darbams. Savivaldybes biudzetas formuojamas is savivaldybes teritorijoje dirbanciuju darbuotoju pajamu mokescio, reiskia jau viena karta gyventojai sumokejo. Jeigu namo gyventojai antra karta rinks lesas ir irengines automobiliu stovejimo aikstele, jie netures jokiu teisiu i ta aikstele, nes (kaip informavo savivaldybes darbuotojas) kas nores tas ir statys aiksteleje. Tad, kad zmones galetu uz savo lesas irengineti automobiliu aikstele reiketu teritorija apie gyvenamaji nama aptverti tvora, kaip monolitiniam namui Krokuvos gatveje salia Vilniaus miesto savivaldybes. O namus aptverti tvoromis abejotina iseitis, nes namai pastatyti kvartalais ir per ju kiemus praeina kitu namu gyventojai, minetas aptvertas namas Krokuvos gatveje taip pat riboja praejimo galimybe.
Vilniaus posovietiniai planuotojai aktyviai vengia normalios tarptautines transporto studijos miestui. Tokios, kokia dare Systra prieš 20 metu kai rekomendavo dvi light Rail linijas ir kuria mūsų sovietikai praignoravo. Visi, kas domisi transporto sistemomis, ilgai lauke tokios studijos naujame miesto plane, bet ten parašyta, kad ja jau padare ‘Investuok Lietuvoje’ (?!?!?!?!?) ir rekomendavo nieko toliau nedaryti sukišus galva į smėlį. Tai buvo spjūvis į veidą vilniečiams, jie tik to patys dar nesuprato. Kaip praėjo Simasiui toks reikalas nesupranta niekas, visiska gėda.