Mėšlungis – nepageidaujamas, bet dažnas bėgikų palydovas, neretai ištinkantis ir masinių bėgimų metu. „Danske Bank Vilniaus maratono“ organizatoriai pataria kaip jo išvengti ir ką daryti pajutus, jog ima traukti raumenį.
Rugsėjo 10 dieną vyksiantis tradicinis „Danske Bank Vilniaus maratonas“ kasmet sutraukia tūkstančius profesionalių bėgikų ir mėgėjų. Šiemet dalyviai varžysis šešiose distancijose: maratono (42 km 195 m), „RIMI Pusmaratonio“ (21 km 0975 m), EUROCASH1 10 km bėgime, „RIMI Šeimos“ 4,2 km bėgime, „Corny moksleivių ir studentų bėgime“ bei „#BEACTIVE vaikų bėgime“.
Bėgimo organizatoriai visada yra pasiruošę suteikti pagalbą jei nutinka nelaimė trasoje ar už jos. Tačiau nuo mėšlungio galime apsisaugoti ir patys.
Kodėl jis sutraukia raumenis pačiu netinkamiausiu metu ir kaip nuo jo apsidrausti, atsako sporto medicinos gydytojas Gediminas Tankevičius.
Kodėl taip atsitinka?
Daugelis mėšlungio atsiradimo priežasčių susijusios su fiziniu krūviu, tad raumenų sutraukimas dažniau pasitaiko ilgų nuotolių bėgikams. Kuo labiau raumuo nuvargęs, tuo labiau tikėtina, kad jį gali sutraukti mėšlungis.
Dehidratacija. Kai ilgo bėgimo metu išprakaituojame skysčius, krūvio gaunantys raumenys tampa jautresni ir labiau pažeidžiami. Aukšta aplinkos temperatūra dar labiau paskatina dehidrataciją ir dar vieną, žemiau įvardytą, pasekmę.
Druskų ir mineralų disbalansas – didelio prakaitavimo padarinys. Dažniausiai manoma, kad mėšlungis kyla tik dėl magnio trūkumo, tačiau tai tik iš dalies tiesa. Raumenų sutraukimas gresia ir tada, jei organizme stinga natrio, chloro bei kalcio.
Kaip to išvengti?
Ilgus nuotolius ketinantiems įveikti bėgikams pravartu turėti vandens, elektrolitų gėrimų ir pan., būtinų atstatyti jų balansui.
Ilgų nuotolių bėgikams rekomenduojama turėti ir specialių papildų ar užkandėlių, papildančių energines organizmo atsargas.
Svarbu laikytis savo bėgimo plano. Tai ypač aktualu varžybų metu, kai nesunku pasiduoti minios instinktui ir bėgti virš savo jėgų. Intensyvumo kėlimas tik padidina mėšlungio sutraukimo tikimybę.
Labai svarbu tinkama apranga, atsižvelgiant į bėgimo nuotolį bei aplinkos temperatūrą.
Geras apšilimas prieš bėgimą bei raumenų tempimo pratimai po jo. Tai turėtų būti natūrali bėgiko rutinos dalis. Ypač prieš ilgas distancijas reikėtų ramiai nubėgti kelis kilometrus ir taip sužadinti kraujotaką bei įgauti darbinį pulsą.
„Jei apšilimo tempą mums primeta aplinka, o jo nekontroliuojame patys, tai tikrai nepadės mums pasiekti trokštamų rezultatų“, – pažymi G. Tankevičius.
Numalšinimas ir perspėjimai
Vis dėlto, jei išbėgus sutraukia raumenį, pirmiausia svarbu tinkamai jį ištempti ir taip palaikyti apie pusę minutės, kol atsileis spazmas. Statiškai tempiant skaudamą raumenį reikėtų ramiai ir giliai kvėpuoti.
Jeigu bėgdami jaučiame darbinių, pavyzdžiui, blauzdos, raumenų dilgčiojimą, tik padidiname tikimybę jį įplėšti. Per prievartą įdarbintas spazmavęs raumuo yra ypač lengvai pažeidžiamas traumų.
Jeigu jaučiate, kad raumuo sukietėjęs dar prieš bėgimą ar net užčiuopiate jame guzelių, didelė tikimybė, kad jis ims spazmuoti ir bėgimo metu. Patariama šį raumenį ištempti ir imtis visų kitų anksčiau išvardytų priemonių.
Rūpintis raumenų būkle reikia nuolat ir iš anksto. Šiam tikslui padeda raumenų tempimai.
