Tėvų vestuvių metinės artėjo ir galvojau, kur čia juos būtų galima nutransportuoti bent jau savaitgaliui ir taip jie galėtų pabėgti nuo rutininių darbų. Jau anksčiau vykome į Romą bei Londoną. Tad reikėjo pasirinkti kelionę, kuri būti įdomi ir veikiausiai nenusileistų prieš tai buvusioms.
Visai netikėtai kilo mintis, jog galima nukeliauti į Vokietijos sostinę. Jei teisingai prisimenu, „airBaltic“ paskelbė bilietų išpardavimą ir kaip sakant užsipirkau bilietų pavasariniam savaitgaliui į Berlyną. Tiesa, pasirinkau skrydį į Berlyną iš Vilniaus per Rygą, nes nesinorėjo anksti keltis skrydžiui iš Vilniaus. Juolab tektų slampinėti po miestą, kol ateitų laikas, kuomet būtų galima įsiregistruoti į viešbutį.
Paruošiamieji darbai – detalesnis savaitgalio planavimas
Viešbutis. Kadangi tai būtų buvęs mano nepirmas apsilankymas Berlyne, svarstymas buvo, kurioje miesto dalyje pasirinkti viešbutį – prie Berlyno zoologijos sodo ar rytinėje miesto dalyje. Pradėjus planavimą ir į mano pageidavimų sąrašą įtraukus pusryčius viešbutyje, klausimas iškart išsisprendė. Nusprendžiau ieškoti viešbučio zonoje nuo Varšuvos gatvės stotelės (Warschauer Straße) iki Aleksandro aikštės (Alexanderplatz). Anksčiau teko rinktis „Moxy“ viešbutį prie Ostbahnhof stoties, tačiau šį sykį nepavyko rasti gerų pasiūlymų šiame viešbutyje, teko ieškoti kitų variantų. Turiu „Hilton“ programėlę ir teko pasižiūrėti, ką jie siūlo lojaliems klientams Berlyne. Išties „Hilton“ nenuvylė ir pavasario proga pavyko užsakyti du kambarius su pusryčiais šio tinklo viešbutyje „Hamptons“. Viešbučio kambarys su pusryčiais savaitgaliui kainavo po 280EUR (rezervacija buvo atlikta likus 9 mėnesiams iki kelionės). Plius šis viešbutis prie Berlyno rytinės sienos, kuri paversta galerija. Pasirinkau šį viešbutį dar ir dėl to, kad dieną prieš įsiregistravimą, per programėlę galima pasirinkti viešbučio kambarį, kuriame bus galima apsistoti. Tiems kas nežino, bet prie pat Ostbahnhof stoties yra įsikūręs garsusis techno muzikos klubas „Berghain“. Teko girdėti, kad klubas bankrutuoja, bet kiek ši informacija yra teisinga, patikrinti nereikėjo. Kadangi tai nebuvo naktiniams klubams ir šokiams skirtas vakaras.
Viešasis transportas. Pirmas dalykas, kurį turite atlikti – tai parsisiųsti dvi programėles, kuriomis bus gerokai lengviau keliauti viešuoju transportu Berlyne. Šios programėlės – BVG Fahrinfo ir BVG Tickets. „BVG Fahrinfo“ leis susiplanuoti kelionę nuo taško A į tašką B realiu laiku. Aišku, galima naudoti ir „Google“, bet BVG kažkaip man patiko labiau. „BVG tickets“ programėlė patogi, nes nereikia spausdintis bilietų iš bilietų automatų ir programėlėje nusipirktą bilietą galite tiesiog perkelti, kad ir į „Apple“ piniginę. Berlynas yra suskirstytas į tris viešojo transporto zonas: A, B ir C. Zonos A ir B centrinės miesto dalys, o į C zoną patenka oro uostas. Tad jei į Berlyną atskrendate ryte ar dienos metu, tada patarčiau rinktis visos dienos bilietą – zonoms A, B ir C už 11,40 EUR 24 valandoms. Jei vakare – tai tada bilietą į vieną pusę (single ticket) – A, B ir C zonoms už 4,40 EUR. Dar yra paros bilietas (24h) 5 asmenų grupei. Tad jei keliaujate (keliausite) mieste kartu galite rinktis šį bilietą – kaina A, B ir C zonoms 33EUR, A bei B zonoms – 31EUR. Buvom keturiese ir šis viešojo transporto variantas mums buvo priimtiniausias.
Ekskursijos ir kiti bilietai. Visada pasižiūriu platformose „Get Your Guide“, „Viator“ ar „With Locals“, ką mieste reikėtų pasižiūrėti ir kokias ekskursijas būtų galima pasirinkti. Nebūtina iš ten pirkti, bet pažiūrėti galimų įdėjų tikrai galima. Savaitgalis neilgas, todėl nesinorėjo stipriai perkrauti turistinės darbotvarkės. Juolab, kad oro prognozė nieko gero nežadėjo. Pasirinkau lengvąją darbotvarkę, kad pernelyg „nenusivaryt nuo kojų“. Vis dėlto kaip pasižiūri dabar, kad šeštadienis išties buvo ganėtinai intensyvus.
Uždarytas Tempelhof oro uostas. Gaila, kad nepavyko apsilankyti uždarytame Tempelhof oro uoste, kuris iki uždarymo 2008-ųjų metų pabaigos buvo seniausias civilinis oro uostas pasaulyje. Hitleris šį oro uostą norėjo paversti didžiausiu pasaulyje, bet prasidėjo karas ir pastatas nebuvo užbaigtas. Tiesa, vienu metu jis vis dėlto buvo didžiausiu pastatu pasaulyje. Oro uostas taip pat buvo itin svarbus Šaltojo karo metu, kuomet amerikiečiai naudojo jį kaip bazę ir vartus pasiekti bei teikti pagalbą sienų izoliuotam Vakarų Berlynui. Po uždarymo oro uosto teritorija gali naudotis miestiečiai kaip laisvalaikio ar pikniko zona. Taip pat čia organizuojami įvairūs renginiai bei mugės. Į patį pastatą gali patekti tik ekskursijas rezervavę turistai, taip pat galite mėginti bilietą į ekskursiją nusipirkti vietoje, bet gali nebūti likusių vietų. Dviejų valandų ekskursijoje bus daug vaikščiojimo ir dar daugiau istorijos, bent jau taip žadama oro uosto muziejaus tinklalapyje, kuriame bilietai suaugusiems kainuoja po 17.50EUR. Bilietus galite rezervuoti oficialiame tinklalapyje.
Savaitgalio planas ir numatytų aplankyti objektų sąrašas
Penktadienio vakarą paskyrėm poilsiui ir šiaip pokalbiams, kad anksti ryte po pusryčių galėtume keliauti Berlyno pažinimo keliu. Suvalgėm po žymųjį Döner kebabą (populiariausias greitasis maistas Vokietijoje, šioje šalyje gyvena didelė turkų bendruomenė, kuri ir atnešė kebabo tradicijas). Viešnagė Berlyne man buvo tikrai ne pirma ir ne antra, todėl buvo ganėtinai lengva susidėlioti maršrutą ir parinkti tinkamus variantus. Tiesa, teko kai kuriuos pasirinkimus ryte koreguoti dėl pusę dienos pliaupusio lietaus. Vis dėlto nėra blogo oro, kuris sugadintų gerą nuotaiką.
Pirmoji stotelė – Rytinė Berlyno siena. Ši vieta dar žinoma kaip ilgiausia pasaulio galerija po atviru dangumi (East Side Gallery). Berlyno sienos dalis, ant kurios pasaulio menininkai nutapė įvairias politines žinutes. Taip pat čia pamatysite Ši siena su piešiniais tęsiasi daugiau nei kilometrą. Vienas žinomiausių piešinių – „Broliškas bučinys“, kuriame atvaizduojami besibučiuojantys Tarybų Sąjungos vadovas Leonidas Brežnevas ir Rytų Vokietijos Prezidentas Erichas Honeckeris. Dalis piešinių nukentėjo dėl klimatinių sąlygų poveikio, todėl didžioji dalis reguliariai atkuriama arba organizuojami įvairūs meniniai suvažiavimai. Apsilankymas prie šios galerijos-sienos yra nemokamas.
Antroji stotelė – DDR muziejus. Kadangi nuo galerijos po atviru dangum iki Aleksandro aikštės daugiau nei du kilometrai, tai rinkomės viešąjį transportą nuvykti iki DDR muziejaus. Nuo Aleksandro aikštės tenka šiek tiek pasivaikščioti, bet prie aikštės apžvalgos grįšime kiek vėliau, nes pagal planą ją ir televizijos bokštą apžiūrėsime vėliau. Žygiuojame Rytų Demokratinės Respublikos laikotarpį pristatantį muziejų.
Šiame muziejuje apžvelgiamas tuometinės socialistinės Vokietijos Demokratinės Respublikos (Deutsche Demokratische Republik) laikotarpis. Jame daug artefaktų iš tuometinio žmonių ir iš šios sovietinės respublikos gyvenimo, kuris užsibaigė sienos griuvimu 1989-aisiais. Jame galima ne tik pamatyti kaip gyveno Rytinė Vokietija, kokia buitis buvo kiekvieno Rytų vokiečio gyvenime, bet taip pat galima liesti ir atitinkamai išmėginti. Būtinai rezervuokitės bilietus internetu, nes kitaip lauke teks stovėti ilgoje eilėje. Bilietus įsigiję iš anksto, galės į muziejų patekti pro kitas duris, kurios pažymėtos „online registration tickets“ – rezervacijos internetu. Bilieto kaina suaugusiajam – 13,50 EUR; vaikams, moksleiviams ir studentams – 8 EUR; vaikams iki 6 metų – nemokamai. Galima rezervuotis minėtose platformose arba muziejaus tinklalapyje.
Trečioji stotelė – pasiplaukiojimas Spree upe. Išplaukimo stotelė visai šalia muziejaus, tereikia nulipti laipteliais ir tuomet plaukti vienu iš laivų. Teko praleisti šį pasirinkimą, nes lynojo ir pasiplaukiojimas laivu tokio oru būtų buvęs ne itin malonus. Vis dėlto patarsiu pasirinkti šį variantą, nes išties anksčiau lankantis Berlyne buvo įdomu plaukti tokiu laivu ir grožėtis miesto panorama visą valandą. Užsakinėti bilietus iš anksto nėra būtinybės, o kainos suaugusiajam svyruoja nuo 20 iki 28 eurų. Kaina priklausys nuo to, kokį laivą pasirinksite.
Ketvirtoji stotelė – Humboldt forumas ir terasa ant stogo. Nors ji taip pat šalia DDR muziejaus, šią stotelę irgi teko aplenkti, nes dėl blogų oro sąlygų terasa uždaroma be išankstinio įspėjimo. Vis dėlto patekimas į terasą taip pat mokamas: suaugusiems – 5 EUR, sumažinta kaina – 2,50 EUR. Dėl didelio populiarumo siūlyčiau pasižiūrėti orų prognozę ir rezervuotis laikus šiame tinklalapyje. Nuo jos išvysite miesto panoramą iš 30 metrų aukščio, taip pat galėsite prisėsti ir išgerti kavos ar arbatos restorane „Baret“. Tiesa, kainos restorane yra aukštesnės nei vidutinės.
Penktoji stotelė – geriausios cinamono bandelės Berlyne. „Zeit für Brot“ kepyklėlę rekomendavo vietiniai, todėl man kaip cinamono mėgėjui nesinorėjo praleisti progos išmėginti išgirtųjų skanėstų su cinamonu. Ko tik ten nerasite „rolsų“ su bananine tešla, veganiškų, su obuoliais, su riešutais, su šokoladu ir daugelį kitokių kepinių. Vieno tokio skanėsto kaina prasideda nuo 3,60 EUR. Išmėginom po keletą, paragavom, išgėrėm kavos ir keliavom toliau numatytu maršrutu.
Šeštoji stotelė – Hackescher Markt (turgus). Paskanavę cinamoninių skanėstų, pėstute keliavome link Hackesher turgaus. Eidami šio turgaus link (Alte Schönhauser ir Neue Schönhauser gatvėmis), pamatysite daug įvairių parduotuvėlių, kavinių bei kvepalų studijų, kuriose galėsite išsirinkti jūsų asmenybę atitinkantį kvapą. Nepraeikite pro Rosenhofe bromą, kiemeliuose taip pat gausu įvairių kavinių ir parduotuvėlių, pastatų eksterjeras išmargintas įvairiais ornamentais. Tuo metu kiemeliuose žydėjo sakuros, tai vaizdas su saulės nušviestais žiedais buvo išties įsimintinas. Jei turėsite laiko, praeikite ir pro Haus Schwarzenberg bromą, nes šioje vietoje yra ne tik kino teatras, bet ir kavinė po atviru dangumi, sienos ir ne tik išpieštos įvairiais grafiti piešiniais. Galiausiai pateksite ties sankryža prie Hackescherturgaus, kurioje prekiaujama vaisiais, maisto produktais bei kita vietine ir užsienio produkcija. Lankymas – nemokamas.
Septintoji stotelė – Berlyno sienos memorialas. Geriausia nuo turgaus vykti su U-bahn metro linija pažymėta 8 numeriu (kryptis link Wittenau) ir išlipti reikėtų Bernauer gatvės stotelėje. Šioje nemokamoje ekspozicijoje po atviru dangumi pamatysite vietas, kur fiziškai buvo pastatyta miestą dalinanti siena. Ant pastatų sienų gausu nuotraukų iš to laikotarpio, pateikiamos nuotraukos, kuriose galima matyti, kaip rūsiuose žmonės kasė tunelius iš Rytų Berlyno į Vakarinę miesto dalį. Galiausiai laiptais užlipome į Berlyno sienos memorialo apžvalgos aikštelę, nuo kurios galima pamatyti, kaip realiai atrodė Berlyno siena, stebėjimo bokštelis ir zona skirianti dvi sienos dalis – standartiškai atstumas tarp dviejų sienų buvo 150 metrų, sienos statymo metu šioje zonoje atsidūrę pastatai buvo griaunami, o, pavyzdžiui, bažnyčia – buvo tiesiog susprogdinta, kad netrukdytų stebėti „mirties zonos“. Berlyno sienos tyrimo grupės duomenimis, nuo 1961-ųjų iki 1989-ųjų mėgindami pabėgti iš Rytų Berlyno žuvo ar buvo sušaudyta daugiau nei 600 žmonių. Šio objekto lankymas – nemokamas.
Aštuntoji stotelė – Brandendurgo vartai. Patyrinėjus Berlyno sienos aplinką, toliau keliavome į metro stotelę Nordbahnhof, iš kurios iki vieno žymiausio Berlyno simbolių – Brandenburgo vartų (linijos kryptis Teltow arba Wannsee) galima vykti linijomis S1, S2, S25 ar S26 iki stotelės „Brandenburger Tor“. Vartai pastatyti XVIII a. pabaigoje (1788-1791 m.) kaip miesto vartų dalis. Šis statinys yra iškilmingo neoklasicizmo stiliaus pavyzdys, kurio autorius yra architektas Carl Gotthard Langhans. Virš vartų iškilusi įspūdinga skulptūra – pergalės deivės vairuojamas karo vežimas, kurį traukia keturi arkliai. Per ilgą savo istoriją Brandenburgo vartai tapo svarbiu politinių ir istorinių įvykių liudininku, įskaitant Šaltąjį karą ir Berlyno sienos griūtį. Šiandien vartai yra taikos ir vienybės simbolis, traukiantis minias turistų iš viso pasaulio. Lankymas – nemokamas.
Devintoji stotelė – Reichstago pastatas. Vokietijos parlamento pastatas – dar vienas objektas, kuriame tikrai verta apsilankyti. Vis dėlto užsiregistruoti geriausia iš anksto, nes gyvų eilių nėra. Be to, dažnai nelieka laisvų laikų. Ekskursija po Reichstago pastatą trunka 90 minučių, o jei nenorite pilnos ekskursijos, galite rinktis tiesiog užlipimą į kupolą. Lipdami legendiniu stikliniu kupolu aukštyn, ties vidury žemyn galima matyti parlamento salę bei pačiame viršuje išvysite Berlyno vaizdus. Nemokama registracija į Reichstagą yra čia.
Dešimtoji stotelė – memorialas Holokaustui. Netoliese Brandenburgo vartų esantis „Europos žydams žuvusiems per Holokaustą atminimo paminklas“ yra dar viena įžymi vieta. Šis paminklas sudarytas iš 2711 betoninių blokų, kurie įvairiais lygiais išdėstyti dideliame lauke. Šio paminklo erdve galima pasivaikščioti, iš dalies pasijausti mažu ir pamirštu. Memorialas, sukurtas architekto Peter Eisenman, simbolizuoja neapibrėžtumą ir masinio genocido mastą. Lankymas – nemokamas.
Vienuoliktoji stotelė – Potsdamer Platz (aikštė). Ją galima ir praleisti, nes ten šiuo metu vykdomi rekonstrukcijos darbai, tad vaizdas nuviliantis, nors prieš tai buvo ganėtinai įdomi erdvė su poilsio zonomis, parduotuvėmis ir restoranais. Kaip alternatyvą pasiūlyčiau aplankyti apžvalgos aikštelę Panoramapunkt Kollhoff dangoraižyje. 24-ame aukšte išvysite miesto panoramą iš 100 metrų aukščio. Tiesa, geriau ten keliauti, kai nelyja, nes dalis ekspozicijos yra po atviru dangumi. Bilieto kaina žmogui – 7 EUR.
Dvyliktoji stotelė – Kaizerio Vilhelmo memorialinė bažnyčia. Iš Potsdamer Platz nuvykome 200-uoju autobusu. Bažnyčia pastatyta XIX amžiaus pabaigoje kaip pagarbos ženklas Kaiseriui Vilhelmui I. Jos projektavimu rūpinosi architektas Franz Schwechten, kuris sukūrė neoromaninio stiliaus statinį su penkiais bokštais. Antrojo pasaulinio karo metu, 1943 metais, dėl sąjungininkų bombardavimo bažnyčia buvo stipriai sugriauta. Po karo griuvėsiai buvo palikti kaip priminimas apie karo siaubą ir sunaikinimo pasekmes.
Šiomis dienomis Kaizerio Vilhelmo memorialinė bažnyčia yra taikos ir atminimo simbolis, traukiantis lankytojus ne tik kaip istorinė vieta, bet ir kaip aktyviai veikianti bažnyčios bendruomenė. Bažnyčios likučių lankymas yra nemokamas.
Tryliktoji stotelė – Bikini Berlin. Kitoje kelio pusėje yra prekybos centras „Bikini Berlin“. Lauke esančiais laiptais galima užlipti ant prekybos centro stogo, o nuo ant stogo esančios terasos atsiveria vaizdas į zoologijos sodą. Terasoje sustojome pasižiūrėti, nes kilo buitinis konfliktas tarp babuinų. Šie aiškinosi, kurio iš jų valdžios ir taisyklių turi būti paisoma.
Aišku, Jei išalkote, tuomet nuo stogo galima tiesiogiai patekti į maisto halę. Paskui galima keliauti ir į patį zoologijos sodą. Nei zoologijos sodo, nei maisto halėje nesilankėme, nes dienotvarkėj maistas buvo numatytas kitoje vietoje. Grįžę prie bažnyčios, laukėme to pačio 200-ojo autobuso, kuris mus turėjo nuvežti į kitą suplanuotą stotelę.
Keturioliktoji stotelė – Charlie Checkpoint. Čarlio patikros punktas – taip pat vienas žinomiausių Berlyno simbolių iš Šaltojo karo laikotarpio. Tai buvo vienas iš nedaugelio kontrolės punktų, praleidusių pėsčiuosius, transporto priemones ir diplomatus tarp Rytų ir Vakarų Berlyno, kuomet nuo 1961 iki 1989 metų egzistavo siena. Čarlio patikros punktas buvo skirtas užsienio piliečių, o ypač JAV karinio personalo, patikrai ir sienos perėjimui. Pavadinimas „Čarlis“ kilo būtent iš NATO fonetinio alfabeto.
Šis punktas tapo įtampos vieta Šaltojo karo metais, įskaitant 1961 m. spalio mėnesio incidentą, kuomet sovietų ir amerikiečių tankų vamzdžiai buvo nukreipti vienas į kitą ties patikros punktu. Nors fizinių susirėmimų išvengta, šis įvykis tapo simboliu intensyvios Šaltojo karo ideologinės ir karinės konkurencijos dalimi. Šiuo metu šioje vietoje stovi patikros punkto replika ir informacinis centras, skirtas lankytojams, bei kelios parodos, pasakojančios apie Berlyno sienos istoriją ir Šaltąjį karą. Taip pat šalia yra muziejus, skirtas Berlyno sienos ir Čarlio patikros punkto istorijai. Muziejaus lankymo atsisakėme, tiesiog nuėjome į šalia esančią suvenyrų parduotuvėlę, kurioje galima taip pat pamatyti, kaip kuriami suvenyrai su Berlyno sienos likučiais.
Penkioliktoji stotelė – Maistas. Buvo galima pasirinkti artimesnes vietas, pavyzdžiui, Berlin Mall ar Alexa Mall (prie Alexander Platz), tačiau norėjosi išmėginti kažką naujo. Juolab, kad internete pavyko rasti daug teigiamų atsiliepimų apie šią vietą. Toji vieta – Arminiusmarkthalle. Arminius turgaus halė dirba nuo pirmadienio iki šeštadienio, nuo 8 ryto iki 10 valandos vakaro.
Nieko nenustebinsiu, bet ši vieta kaip turgus atidaryta 1891 m. 2010-aisiais šis turgus buvo rekonstruotas ir šiuo metu čia galima atrasti sūrio turgų, mėsos parduotuvę, kepyklą ir įvairių patiekalų iš skirtingų pasaulio kampelių. Arminius turgaus halėje rasite Amerikos, Kanados, Italijos, Serbijos, Peru ir, žinoma, Vokietijos virtuvę. Rekomenduočiau paskanauti Kanados prekystalio „The Poutine Kitchen“ patiekalų. Ypač patiko jų grilinti sūrio kukuliai ir bulvių skiltelės su plėšyta kiauliena ir ant viršaus užpiltu padažu. Iš kito kiosko-baro užsisakėme tradicinio vokiško šviesaus alaus (apie 5EUR už bokalą). Taip pat itin skanūs burgeriai iš „Pound & Pence” kiosko. Jei tiksliai prisimenu, burgeris kainavo 8 EUR, dar papildomai reikėjo užsakyti bulvyčių, kurių didelė porcija kainavo 3 EUR. Buvo labai skanu.
Šešioliktoji stotelė – Alexander Platz (Alexa prekybos centras). Jei nežinote, sekmadieniais nedirba nei viena parduotuvė, o jei reikės kažko skubiai, tai stotyse galėsite rasti tik dirbančias mažąsias parduotuvėles. Jau buvo apie 20.30 val. vakaro ir reikėjo dar spėti grįžti nusipirkti lauktuvių, vandens, šokolado- ir kitų atributų. Dar užsukome į Alexander Platz „TK MAXX“, kuriame galima rasti premium kategorijos prekės ženklų produkciją: rūbus, avalynę, žaislus, kosmetiką ir daugelį kitų. Dėl lietaus ir tamsos – likusius planus atidėjome sekmadienio rytui. Tuo metu pačioje aikštėje muzikavo keletas gatvės muzikantų.
Pačiai aikštei Aleksandro vardas suteiktas 1805-aisiais karaliaus Federiko Viljamo III įsaku, kuomet mieste viešėjo Rusijos caras Aleksandras pirmasis. XX amžiuje, ypač po Antrojo pasaulinio karo ir per Šaltąjį karą, aikštė tapo Rytų Vokietijos valdžios modernizacijos ir urbanizacijos pavyzdžiu. Dabartinė Aleksandro aikštės išvaizda yra sovietinių laikų palikimo rezultatas, nors būta ir atnaujinimų.
Diena, pasirodo, buvo išties intensyvi ir galiausiai nuovargis pradėjo imti viršų. Be to nelabai jau norėjosi kažko valgyti, nes vakarienė Arminius turguje buvo tikrai soti ir skani. Beliko grįžti į viešbutį ir pailsėti.
Sekmadieniui paliktas televizijos bokštas
Pusryčiai buvo nuotaikingi, nes viešbučio virtuvės meistrai nusprendė visiems sukelti šypsenas – visi virti kiaušiniai „įgavo“ besišypsančius veidukus. Toks mažas sprendimas, bet privertęs šypsotis daugelį pusryčiavusių.
Vienas paskutinių dalykų, kuriuos norėjosi padaryti – pirmą kartą aplankyti 368 metrų aukščio Berlyno televizijos bokštą. Šis pastatytas 1965-1969 metais, kaip technologinio pažangumo ir architektūrinio meistriškumo įrodymas. Jo viršuje yra apžvalgos aikštelė ir besisukantis restoranas, iš kurio atsiveria kvapą gniaužianti 360 laipsnių Berlyno panorama ir miesto apylinkės.
Tad tikėjausi, jog oro sąlygos išliks tokios pat ir iki mūsų viešnagės televizijos bokšte, nes jau nuo ryto tvieskė saulė. Bet beveik prieš pat mūsų apsilankymą televizijos bokšte, atslinko tamsus debesis ir prasidėjo liūtis. Laimei, kad tuo metu buvome traukinyje AlexanderPlatz kryptimi, tai nereikėjo per daug šlapti.
Laukti eilėse nereikėjo, nes bilietai buvo užsakyti iš anksto. Vieno bilieto kaina suaugusiajam – 26EUR. Šiuo metu TV bokšto bilietams taikoma akcija 22,50EUR. Liftu pakilome į 203 metrų aukštį, į televizijos bokšto kupolo pirmąjį aukštą. Na, galiu patvirtinti, kad vaizdas – tikrai išskirtinis. Vis dėlto pats apžvalgos aikštelės interjeras ir sprendimai prašosi atnaujinimo, juolab buvo toks nejaukus jausmas, kad grindys pasvirusios ir šiek tiek „neša“ į vieną pusę. Negana to, dar buvo ir labai karšta, šiek tiek trūko oro bei buvo ganėtinai sausakimša. Bet jei būtų buvusi saulėta diena, gal įspūdis būtų buvęs visai kitoks. Aišku, tokiu atveju žmonių eilės vinguriuoja net lauke, prie pagrindinio įėjimo į televizijos bokštą. Na, išbandžiau, bet nežinau ar rekomenduočiau šį apsilankymą kitiems.
Galutinė stotelė – Berlyno Brandenburgo oro uostas. Televizijos bokšte, kiek užtrukom, nes pakilti pakilom greitai, bet eilė prie lifto žemyn – gerokai ilgesnė. Tad reikėjo dar grįžti į viešbutį, pasiimti daiktus ir vėl keliauti į Ostbahnhof stotį.
Iš Berlin Ostbahnhof stoties S (numeris nesvarbu) geležinkelio linija geriausia vykti iki Ostkreuz stoties – užtruks gal 4 minutes. Tada Ostkreuz stotyje laiptais aukštyn ir dažniausiai ieškoti 13 platformos, iš kurios per 18 minučių be sustojimų FEX pažymėtu traukiniu pasieks Berlyno Brandenburgo oro uostą. Nepamirškite, kad oro uostas yra C viešojo transporto zonoje.
Tiesa, paties Berlyno Brandenburgo oro uosto išplanavimas kažkiek priminė Stambulo oro uostą, kuris, aišku, yra didesnis.
Tikiuosi, jog ši pateikta informacija pravers daugeliui planuojantis kelių dienų viešnagę į Vokietijos sostinę Berlyną.
