Paskutinį lapkričio savaitgalį prekybininkai skelbia juodojo penktadienio išpardavimus. Pirkėjai įvairiomis akcijomis viliojami ateiti į prekybos centrus ir ten praleisti kuo daugiau laiko. Sostinė kviečia savaitgalį kartu šeima ir artimaisiais praleisti lauke, išbandant vieną iš 104 miesto tyrinėjimo maršrutų, 100 kilometrų taką aplink Vilnių ar tiesiog pabūti gamtoje.
Vartojimas keičia prioritetus
„Prekybos centruose galime įsigyti būtinų daiktų, maisto, paslaugų, tačiau reikėtų pagalvoti ar tie poreikiai nėra sukurti pačių prekybininkų. Dauguma pirkinių mums nebūtini ir visai nereikalingi, tačiau reklama mums įteigia, kad be to daikto mes negalime gyventi ar esame nepilnaverčiai. Ir kuo dažniau lankomės prekybos centruose ar internetinėse parduotuvėse, tuo daugiau perkame. Dažnai impulsyviai, net neplanuodami. O tai gali atsiliepti ne tik mūsų biudžetą, bet ir neigiamai veikti emocinę būklę“, – pastebėjo Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ psichologė Ieva Sabalienė.
Anot jos, dažnas laisvalaikio leidimas prekybos centruose, didina vartojimą, vertybių skalėje kyla materialūs dalykai. „Įsisąmoninus, kad daiktai, pirkiniai suteikia labai laikiną laimę, o pačiam žmogui svarbiau yra šeima, turiningas laisvalaikis, draugai, ar mokymasis ir tobulėjimas, lengviau priimti sprendimą, kaip praleisti ir laisvalaikį – prekybos centre ar rinktis kitas alternatyvas“, – kalbėjo I. Sabalienė.
Psichologė mano, jog susirūpinti dėl dažno buvimo prekybos centruose reikėtų, kai žmogus neįsivaizduoja, ką dar be apsilankymo prekybos centre galėtų nuveikti, kaip kitaip galėtų praleisti laisvalaikį arba tuomet, kai tokių apsilankymų metu išleidžia daugiau pinigų nei planavo.
„Norint savo laisvalaikį paįvairinti ir leisti jį kitaip, galime prisiminti, kokie dalykai mus domina, galbūt turime hobių, kuriuos esame apleidę arba norėtume jiems skirti daugiau laiko. Gal susitikti su seniai matytais draugais. Galime išeiti pasivaikščioti. Tai sveikiau ir mūsų kūnui, ir mūsų protui“, – patarė psichologė.
Mamutų keliais ir kavos mėgėjų pamėgtomis vietomis
Vilnius – tikrai turi ką pasiūlyti norintiems turiningai praleisti laiką. Ir be jokių akcijų, ar nuolaidų. NEMOKAMAI! Alternatyvaus Vilniaus pažinimo projektas „Neakivaizdinis Vilnius“ siūlo daugiau nei 100 miesto maršrutų įvairiomis temomis tiek pėsčiomis ar viešuoju transportu. O tyrinėtojų patogumui sukurta nemokama mobili programėlė.
„Gal būtų įdomu pasivaikščioti siauriausiomis Vilniaus gatvėmis, ar pasekti mamutų pėdsakais? O gal prisėsti legendinėse sostinės kavinės, ar sužinoti apie įvairių laikmečių kurtas technikos inovacijas sostinėje? O gal pažinti tapybiškąjį Vilnių, ar praeiti pro pačias instagramiškiausias sostinės vietas? Tikime, kad iš daugiau nei šimto kiekvienas ras sau įdomų ir patinkantį maršrutą“, – neabejoja „Neakivaizdinis Vilniaus“ iniciatorė ir koordinatorė Sonata Griškienė.
Patys populiariausi „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutai: „Vilniaus gatvės menas“, „Atvirų kiemelių istorijos“, „Siauriausių gatvelių labirintais“, „Ukrainos istorijos atspindžiai“, „Istorinės miesto kavinės“, „Vilniaus teatrai“.
Beveik trisdešimt „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutų skirti tyrinėti ir pažinti įvairius Vilniaus miesto rajonus. Labiausiai lankomi yra Markučiai, Paupys, Žvėrynas, Trakų Vokė.
Architektūriniams ir meno pažinimams skirti 27 maršrutai. Atskiri pasivaikščiojimai sukurti literatūros gerbėjams, kino filmų kūrimo vietomis. Kai kurie maršrutai skirti papasakoti neįtikėtinas Vilniaus istorijas, susipažinti su daugiakultūre, įvairiataute sostine. Sukurti maršrutai vaikams ar tėvams su vaikiškais vežimėliais, žmonėms su regėjimo negalia.
Tyrinėti miestą savarankiškai kviečiami ir miesto svečiai – visa informacija pateikiama ir anglų kalba.
Miestą galite tyrinėti ir važiuodami autobusu. Sukurti trys maršrutai – 10 ir 68 autobusu ir 2–uoju troleibusu. Važiuodami jais galite pamatyti daug įdomių vietų ir objektų.
Nevėlu dar išsitraukti ir dviratį. „Neakivaizdinis Vilnius“ siūlo 8 maršrutus dviračiais po Šnipiškes, palei Neries krantus, Belmonte ir prie Žaliųjų ežerų, Vingio parke ir Lazdynuose.
Pažinti Vilniaus gamtą visais metų laikais
Mėgstantys gamtą gali išbandyti nors dalį šimto kilometrų pasivaikščiojimo tako aplink Vilnių. Orientavimosi sporto mėgėjas ir aktyvaus gyvenimo propaguotojas Vilius Aleliūnas akcentavo, kad šiuo metu ypatingai svarbu pakilti nuo sofų ir bent savaitgalį praleisti lauke.
„Įprastas darbo dienas praleidžiame patalpose, o baigus darbą – jau tamsu, todėl beveik nematome natūralios saulės šviesos, nebūname gryname ore. Kad jaustumėmės žvalesni, mūsų imunitetas būtų stipresnis ir pajėgus priešintis ligoms būtina bent savaitgaliais praleisti aktyviau gamtoje“, – tikino V. Aleliūnas.
Anot sportininko, nuvalkiotas posakis, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga, labai teisingas. Todėl jis drąsino miestiečius pažinti Vilniaus gamtą įvairiu metų laiku. „Sostinė unikali tuo, kad vos per 10–15 min. Beveik kiekvienas miestietis gali pasiekti tam tikrą 100 kilometrų tako atkarpą. Šis takas tam ir buvo įrengtas, kad per trumpą laiką galėtum atsidurti gamtoje ir turėti turiningą laisvalaikį visais metų laikais“, – ragino išeiti į gamtą V. Aleliūnas.
Visą 100 kilometrų trasą sudaro 10 skirtingų atkarpų, kurios eina per gražiausias Vilniaus gamtines vietas. Visos jo suskirstytos pagal sudėtingumą. Pati populiariausia – beveik dešimties kilometrų trasa nuo Kalnų parko per Užupį, Paupį, Belmontą iki pat Pūčkorių atodangos.
Take yra trys kilpos: Studentų kilpa – aplink Saulėtekį, kurią sudaro 16 kilometrų. Antroji kilpa – Pilaitės, prasideda ties Pasakų parku ir eina per Salotės paplūdimį iki Televizijos bokšto. Trečioji – Bukčių kilpa, kuri prasideda nuo Gariūnų tilto ir tęsiasi Bukčių mišku, ji jungia Lazdynėlius ir ties Televizijos bokštu galima pasiekti pagrindinį taką.
Keliauti taku aplink Vilnių padės ir daugelio pamėgtos programėlės, esančios išmaniuosiuose įrenginiuose – STRAVA, GOOGLE MAPS – jose jau galima rasti atnaujintus tako žemėlapius, kuriais paprasta ir lengva vadovautis keliaujant.
