Antradienį Vilniuje prasidėjo jau 9-us metus kultūros inovacijų agentūros „Meno genas” rengiamas įvietintos muzikos festivalis „Muzika erdvėje”. Garsai atvėrė vartus į Pabėgėlių priėmimo centrą Naujininkuose, o Lukiškių aikštę perkėlė į kitą patirties plotmę. Iki festivalio pabaigos publika iš viso išgirs vienuolika kūrinių, nagrinėjančių įvairius sostinės užribius.
Pirmajame renginyje, bendradarbiaujant su menų agentūra „Artscape“, kompozitorius Domantas Pūras prieš keletą metų Naujininkuose įkurtame Pabėgėlių priėmimo centre pristatė patyriminę instaliaciją „Muzika prieglobsčiui“. Gausiai susirinkusius klausytojus kūrinys skatino apmąstyti ne tik apie prieglobsčio prasmę, bet ir apie muzikos vaidmenį jungiant žmones bei universalius mūsų žmogiškos būties aspektus.
Instaliacijos metu klausytojai turėjo neeilinę galimybę aplankyti Naujininkų pabėgėlių priėmimo centrą, kuriame jų laukė 5 garsinės stotelės. Jose stabtelėjus buvo galima patirti skirtingas centro erdves, kurias užpildė D. Pūro kūrinio garsai, sukurti remiantis centre vykusių Menų agentūros „Artscape“ kūrybinių misijų veiklomis.
Kaip teigia, festivalio „Muzika erdvėje“ vadovai Agnė Matulevičiūtė ir Matas Drukteinis, muzika tapo priemone ne tik kalbėti jautriomis temomis, tačiau kartu tapo proga pažinčiai tarp atvykusiųjų į mūsų šalį ir Vilniaus miesto gyventojų.
„Dėkojame centro gyventojams, įsileidusiems muziką į savo erdves. Tikimės, kad renginys ir Domanto kūrinys bent šiek tiek prisidėjo, kad prieglobsčio mūsų šalyje beieškantys, čia jaustųsi saugūs. Kartu su menų agentūra „Artscape“ džiaugiamės, galėdami prisidėti prie socialinės sanglaudos stiprinimo profesionalios muzikos raiškos priemonėmis“, – sako organizatoriai.
Pirmąją festivalio dieną Lukiškių aikštėje taip pat buvo pristatyta kompozitoriaus Jono Jurkūno muzikinė instaliacija „Sąskambis #1“ – apie miestą, kurio nematome ir įprastai nepatiriame, tačiau kuris tiek pat tikras, kaip ir mums suvokiamas pasaulis. Šiame pasivaikščiojime kompozitorius kviečia išgirsti Lukiškių aikštės vietogarsius. Parsisiuntę nemokamą geolokacinę programėlę „Echoes“, klausytojai gali patirti šią muzikinę instaliaciją viso festivalio metu iki rugsėjo 10 dienos.
Festivalis tęsiasi požeminėje perėjoje, rūsyje ir šalia apleisto komplekso
Šiandien, rugsėjo 6 d. 19 val., požeminėje Oslo gatvės pėsčiųjų perėjoje šalia Lazdynų ligoninės stotelės kompozitorius Anton Lukoszevieze pristatys kūrinį violončelei ir fiksuotai elektronikai „Vilniaus panoramos“.
Europoje puikiai žinomas Lietuvių kilmės britų violončelistas, kompozitorius ir tarpdisciplininio meno kūrėjas Anton Lukoszevieze savo kūryboje bei muzikinėse praktikos jungia eksperimentinį garsą, performansą, videomeną, fotografiją, tekstus bei tapybą. Jis įkūrė ir vadovauja tarptautinį pripažinimą pelniusiam eksperimentinės muzikos ansambliui „Apartment House“.
„Jau daug metų fotografuoju Vilnių – savo mylimą miestą. Šiandien grosiu vienoje iš savo fotografijų: atliksiu giliais garsais aidinčią muziką, atiduodamas duoklę vienai lyg ir eilinei, bet įdomiai vietai – požeminei perėjai Lazdynuose. Įmažinau ją fotografijoje, kai lankiausi Vilniuje žiemą, man patiko jos simetrija ir išdėstymas, ją užfiksavau ir vasarą, taip tarsi suspausdamas laiką. Čia žiūrovai galės vaikščioti ir girdėti skirtingus dažnius, aidus bei harmoninius garsus, judančius šioje erdvėje“, – apie kūrinį pasakoja kompozitorius.
Rugsėjo 7 d. 18:30 val. Radvilų rūmų dailės muziejuje jaunos kartos kompozitorė Liepa Vozgirdaitė kūrinyje „Hommage à technics“ tyrinės rūsio semantiką. Ansamblių „Fleitų 3“ bei „Laivo Troupe” nariai taps akustinių instrumentų sąveikos su rūsio erdvės akustika bei patefonų garsine aplinka dalimi. Kūrinio pristatymą taip pat lydės ekskursija po muziejų.
Tą patį vakarą, 20:30 val., kompozitoriaus Lino Rupšlaukio kūrinys varinių pučiamųjų ansambliui „I Am Silent But Not Blind“ suskambės Žvėryne, šalia buvusių Vyriausybės svečių namų, kuriuose sovietmečiu apsistodavo tokie aukščiausio rango pareigūnai, R. Nixonas, M. Gorbačiovas ir kiti.
