Renginiai

Įsibėgėja vasaros ciklas „Knyga ir kava“: kokių susitikimų galima tikėtis?

Vasaros ciklas „Knyga ir kava“ įsibėgėja ir liepos 15 d. kviečia į pokalbį, kuriame klaus: ar jau pakankamai parašyta apie mūsų gyvenimui svarbias moteris?

„Atrodytų, kad pastaruoju metu knygų apie moteris išleidžiama vis daugiau – ir lietuvių autorių, ir verstinės literatūros, vis dėlto dar daug kas lieka užmarštyje, neaprašyta ir neapkalbėta. Diskusijoje dalyvaus menotyrininkė, poetė Laima Kreivytė ir knygos „Lietuvos vizionierės“ autorė Elena Gasiulytė“, – intriguoja Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančioji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.

Artėjantis susitikimas iš ciklo „Knyga ir kava“ bus jau penktasis, – juos kiekvieną ketvirtadienį 18 val. Istorijų namų kiemelyje rengia Lietuvos nacionalinis muziejaus ir Lietuvos leidėjų asociacija.

 

Iki šiol rengėjai knygų skaitytojus pakvietė į keturis vasariškus susitikimus, kuriuose buvo kalbamasi apie moteris kine, prezidento instituciją, tam tikra prasme – keliaujama į Romą, aptariama Venecijos architektūros bienalėje pristatyta lietuvių idėja apie „Planetą iš žmonių“.

Jaukiame Istorijų namų kiemelyje artimiausiu metu laukia ne mažiau įdomūs pokalbiai apie knygas. Birželio ir liepos mėnesio susitikimai reflektuoja šiuo metu naujausiame Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje veikiančią Arūno Baltėno fotografijų parodą „Darbai ir gyvenimai“.

Liepos 22 d. susitikime bus klausiama, kaip galima pažinti miestą iš vaikščiotojo perspektyvos, ką veikia miesto antropologas ir kas yra miesto choreografija? Šio pokalbio ašis – dvi kultinės knygos apie miestų gyvavimą, kūrimą ir pažinimą: Jeffo Specko „Vaikščiojamas miestas“ (leidykla „Hubris“, 2021) ir Jane Jacobs „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas“ (leidykla „Lapas“, 2020). Šioje diskusijoje kalbėsis leidėjas, vertėjas Viktoras Bachmetjevas, miesto antropologė Jekaterina Lavrinec ir architektas Martynas Mankus.

 

Liepos 29 d. bus apžvelgiamos knygos, kuriose rašoma ekologijos, klimato kaitos temomis. Tokių knygų į lietuvių kalbą išversta išties daug: Richardo Powerso „Medžių istorija“ (leidykla „Alma littera“, 2020); Patriko Svenssono „Apie ungurius ir žmones“ (leidykla „Baltos lankos“, 2020), Peterio Wohllebeno „Gamtos saitai“ (leidykla „Alma littera“, 2021), Charlotte McConaghy „Migracijos“ (leidykla „Baltos lankos“, 2021). Elinos Hirvonen knyga „Kai baigiasi laikas“ (leidykla „Baltos lankos“, 2018) siūlo dar kitokį požiūrį – kokias emocijas paaugliui gali sukelti aplinka, kurioje nuolat kalbama apie klimato kaitą? Pokalbyje dalyvaus poetas, vertėjas Marius Burokas ir aplinkos psichologas Mykolas Simas Poškus.

Rugpjūčio mėnesio susitikimai – jau kitokie, jie atspindės tas temas, kurios glaudžiai siejasi su Istorijų namuose veikiančia paroda „Ką slepia sarkofagas?“: bus aiškinamasi ar – ir kaip – reikia vaikams kalbėti ir rašyti apie mirtį, kokias sąsajas knygose galime rasti su Egiptu ir egiptologija, kas atsitiktų, jeigu mirtis apskritai išnyktų? Klausimai nelengvi, bet juo įdomiau ieškoti į juos atsakymų.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
1 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button