Parodos

Vilniečius kviečia paroda „Korėjietiška rūmų kaligrafija“

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Parodų salėje nuo gegužės 18 iki birželio 6 dienos vyksta paroda „Korėjietiška rūmų kaligrafija“.

Parodoje rodoma per 20 kaligrafijos darbų, sukurtų dešimties kaligrafijos mokytojų ir jų mokinių. Kaligrafiškai išrašytos Biblijos ištraukos ir poezijos posmeliai, kiekvienas kaligrafijos lakštas – didelės meistrystės įrodymas.

Rūmų kaligrafija (Gunche) atsirado XV-ame amžiuje sukūrus naują korėjietišką abėcėlę. Ja ėmė rašyti rūmų damos, jų tarnaitės ir pagalbininkės, stropiai teptukais kopijuodamos romanus, rūmų leidžiamus įstatymus, kilmingųjų dienoraščius ir laiškus.  Rūmų kaligrafija įgavo unikalią stiliaus išraišką, teptuko potėpiais įkūnijančia grožį. Korėjos okupacijos metu, XX a. pirmoje pusėje, į šią kaligrafiją imta žiūrėti kaip į politinės pozicijos išraišką, pasipriešinimo formą.

 

Atgavus nepriklausomybę, Korėjos kaligrafė ir mokytoja Galmul Lee Chul-kyung daug prisidėjo prie moterų veiklos aktyvinimo, kaligrafijos, kaip  socialinės veiklos suvokimo, įtvirtinimo. Jos sukurta kaligrafijos mokykla pristatoma šioje parodoje.

Anksčiau paroda buvo eksponuota Lietuvoje minint Lietuvos valstybės šimtmetį. Ji surengta Korėjos Respublikos ambasados Varšuvoje, Lietuvos korėjiečių bendruomenės ir Vilniaus Karaliaus Sedžiongo instituto, Mykolo Romerio universiteto pastangomis. 

Korėjietiškai kalba daugiau kaip 77 milijonai žmonių Pietų Korėjoje, Šiaurės Korėjoje, Kinijoje, Japonijoje, Uzbekistane ir kt. Korėjiečių kalbos ryšys su kitomis kalbomis nėra akivaizdus, ji laikoma izoliuota kalba, neturinti giminingo kilmės ryšio su istoriškai ir geografiškai artimomis kalbomis.

 

Korėjiečių kalbos abėcėlę 1443 m. sukūrė, viešai ją paskelbė bei ėmė vartoti 1446 m. ketvirtasis Čiosono dinastijos valdovas Karalius Sedžiongas (1418-1450). Abėcėlės paskelbimo diena spalio 9-oji Pietų Korėjoje minima kaip Abėcėlės diena (Hangul diena).

Korėjiečių raštas – 24 raidės: 14 priebalsių ir 10 balsių. Priebalsių forma imituoja kalbos padargų padėtį tariant garsą. Balsės atspindi tris visatos elementus: žmogų (vertikalus brūkšnys), žemę (horizontalus brūkšnys) ir dangų (taškas). Modernioje abėcėlės grafikoje taškas persiformavo į trumpą brūkšnelį. Iki 1980-ųjų korėjiečiai rašė iš dešinės į kairę vertikaliomis eilutėmis. Vėliau imta rašyti iš kairės į dešinę horizontaliai ir dauguma tekstų rašoma tokia tvarka. Korėjiečių abėcėlės moto: „Išmintingas žmogus [lengvai] ją išmoks, iki rytas baigs brėkšti, o kvailesnis jos [nesunkiai] mokysis  dešimt dienų“.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
2 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button