Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose trečiadienį atidaryta tarptautinė paroda „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvovo meistrai“. Parodoje pristatomas Vakarų Ukrainos teritorijoje susiformavęs savitas vėlyvojo Baroko skulptūros fenomenas. Anuomet tai buvo jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos – pietryčių regionas aplink Lvovo miestą.
Į Vilnių atvežtoje parodoje bus eksponuojama paslaptimis apgaubto genialaus skulptoriaus Johano Georgo Pinzelio (apie 1720?-1761?) kūryba, vadinama Lvovo regiono vėlyvojo Baroko skulptūros viršūne.
Iš Lvovo atvežtos skulptūros rodo ne tik J. G. Pinzelio, o kelias meistrų kartas vienijusią Lvovo apylinkių vėlyvojo Baroko skulptūros savitą stilistiką. Rodoma 20 įspūdingų medinių, dažniausiai paauksuotų skulptūrų, XVIII a. sukurtos J. G. Pinzelio, kitų žinomų meistrų, tokių kaip Antanas Osinskis, Jonas Obrockis, Pranciškus Olenskis bei kelių nežinomų to meto skulptorių.
Visos parodoje pristatomos skulptūros šiandien saugomos Lvovo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos rinkiniuose.
Sovietinės okupacijos metais Vakarų Ukrainoje daugelis katalikų ir kitų šventovių buvo uždarytos, nuniokotos ar net sugriautos, o jose buvusios meno vertybės išgrobstytos ar sunaikintos. Nemažai vertingų medinių vėlyvojo Baroko bažnytinių skulptūrų tada buvo tiesiog supjaustytos ir sukūrentos. Tai, kas buvo išsaugota ir rodoma parodoje, yra ukrainiečių muziejininkų ir kitų kultūrininkų nuopelnas. Vienas jų – ilgametis Lvovo nacionalinės dailės galerijos vadovas Borysas Voznyckis (1929-2012), kurio vardu dabar pavadinta ir galerija, o XVIII a. viduryje statytoje Lvovo klarisių vienuolyno Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje įrengtas J. G. Pinzelio ir kitų XVIII a. Lvovo skulptorių išgelbėtų kūrinių muziejus. Beje, dalis į Vilnių atvežtų skulptūrų buvo specialiai restauruotos Vilniaus parodai ir viešai rodomos pirmą kartą.
J. G. Pinzelis – genijus, kurio skulptūros žavėjo Miuncheną, Paryžių, Prahą, Vieną ir kitus didžiuosius Europos miestus. Kartu jis yra ir žmogus paslaptis, kurios iki galo nesugebėjo įminti net autoritetingiausi tyrėjai.
Kaip galėjo nutikti, kad tokio lygio skulptorius iki šiol buvo nežinomas? Dabartinis Lvovo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos vadovas Tarasas Vozniakas pripažįsta, kad kartais J. G. Pinzelio gyvenimas atrodo „gryna apgaulė“. Skulptorius nuo pat pirmųjų savo kūrinių iškėlė itin aukštą meninę kartelę, tačiau paliko virtinę neatsakytų klausimų – kur jis mokėsi, kodėl žinomas vos vienas kitas jo biografijos faktas, o gal menininkas savo ankstyvojoje biografijoje turėjo ką slėpti ar nutylėti?
