Po iškilmingo atidarymo, jau vasario 16-ąją, ketvirtadienį, Valdovų rūmų muziejus kviečia lankytojus į tarptautinę parodą „Lvivas sveikina Vilnių. Europos tapybos šedevrai iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos“. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga visiems lankytojams tą dieną bilietas kainuos tik 2 eurus. Tai Valdovų rūmų muziejaus dovana vilniečiams ir miesto svečiams.
Šiemet švenčiama Vilniaus – amžinosios Lietuvos sostinės – 700 metų sukaktis. Jubiliejaus proga vilniečiams ir sostinės svečiams kariaujanti Ukraina dovanoja parodą, kurioje pristatomi 33 tapybos šedevrai, atkeliavę iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos dviejų pagrindinių padalinių, įsikūrusių Potockių ir Lozinskio rūmuose. Šie paveikslai yra kertiniai nuolatinių ekspozicijų eksponatai, europinės dailės šedevrai. Ramiais taikos metais, kai kultūros paveldui niekas negresia, o menas teikia pažinimo džiaugsmą ir kelia estetinio pasigėrėjimo jausmą, tokia kolekcija nebūtų išvežta iš Lvivo, nes muziejų salės liktų pustuštės. Maskolijos agresijos sąlygomis tokios parodos surengimas Lietuvoje yra ir bandymas apsaugoti bendrą europinį paveldą nuo potencialių raketų antpuolių grėsmių, ir išskirtinė Lvivo dovana Vilniui, mininčiam jubiliejų.
Vakarų Ukrainos rezidencijose išliko nemažai senosios europinės dailės kolekcijų, nes šis kraštas po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų atiteko Austrijos imperijai bei gavo kultūrinę ir politinę autonomiją. Tuo metu Lietuva buvo atsidūrusi carinės Rusijos represijų gniaužtuose, mūsų krašte kauptas paveldas buvo skurdinamas, grobstomas, o nuo carinės valdžios priverstos bėgti kilmingos šeimos ieškojo galimybių išvežti turtą į saugesnes šalis. Todėl ši paroda leidžia prisiminti ir prarastas Lietuvos istorines kolekcijas, kuriose taip pat būta ne vieno parodoje pristatomo dailininko ar jo mokyklos darbų.
Pavyzdžiui, parodoje rodomi Martino Šongauerio (Martin Schongauer), Luko Kranacho Vyresniojo (Lucas Cranach der Ältere) kūriniai, o šių meistrų kūryba veikė Lietuvos valdovams ir didikams dirbusius meistrus. M. Šongauerio piešiniai buvo Alberto Goštauto maldyno iliustracijų pirmavaizdžiai. Pagal Piterio Kukės van Alsto (Pieter Coecke van Aelst) aplinkoje sukurtus kartonus buvo išausti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) gobelenai, užsakyti valdovui reziduojant Vilniuje. Lietuvos ir Lenkijos valdovų bei didikų kolekcijose yra buvę Leonardo da Vinčio (Leonardo da Vinci), Ticiano (Tiziano Vecelli), Peterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens), Jano Breigelio Vyresniojo (Jan Brueghel l’Ancien), Pjetro dela Vekios (Pietro della Vecchia), Sasoferato (Sassoferrato), Karavadžo (Caravaggio), Chosė de Riberos (José de Ribera), Lukos Džordano (Luca Giordano) ir jų mokyklų bei kitų dailininkų darbų, jų kūryba pristatoma parodoje. Karlas Dolčis (Carlo Dolci) tapė Lietuvos šventojo globėjo Kazimiero atvaizdą, Johanas Baptistas fon Lampis Vyresnysis (Johann Baptist von Lampi der Ältere) kūrė Lietuvos valdovų ir didikų portretus, Janas Mateika (Jan Matejko) ir Voicechas Horacijus Kosakas (Wojciech Horacy Kossak) įamžino svarbius Lietuvos istorijos įvykius.
Vykstant karui atsivežti meno kūrinius iš kasdien apšaudymus tolimojo nuotolio raketomis patiriančios Ukrainos buvo didelis iššūkis. Muziejinės kolekcijos evakuacijos iš karo siaubiamos šalies sąnaudas finansavo Goetheʼs institutas ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos fondas „Stabilisation Fund for Culture and Education 2022“.
Parodos kuratoriai: Vydas Dolinskas, Taras Vozniak, Igor Khomyn, Marijus Uzorka, Daiva Mitrulevičiūtė, Ignas Račickas.
