„Julijono Urbono „Planeta iš žmonių“ – svaiginanti ir bauginanti ateities vizija“, – sako menotyrininkė, parodų kuratorė ir rašytoja Laima Kreivytė. Iki vasario 25 dienos Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kviečia apsilankyti viename iš savo padalinių – Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, kur eksponuojama Venecijos architektūros bienalės lankytojus sužavėjusi interaktyvi instaliacija. Įspūdžiais dalijasi ir ją aplankę Vilniuje.
Kartu su Lietuvos erdvės agentūra (LEA) menininkas projektą „Planeta iš žmonių“ pristatė 17-oje Venecijos architektūros bienalėje. Prieš kelis metus hipotetinė planeta formavosi Australijoje, Melburno mokslo galerijoje „Science Gallery“, o nuo praėjusių metų pavasario interaktyvią instaliacija galima aplankyti ir Vilniuje. Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui padovanotą kūrinį aplankė per dešimt tūkstančių lankytojų tarp kurių – įvairių disciplinų atstovai, mokslininkai ir ekspertai.
„Džiaugiuosi, kad ypatingoje Senojo arsenalo erdvėje eksponuojama Julijono Urbono „Planeta iš žmonių“ sulaukė didelio lankytojų dėmesio. Instaliacija kviečia apmąstyti aktualius klimato kaitos, kūrybiškumo ir išradingumo klausimus ar tiesiog patirti kūrinį ir tapti jo dalimi žaismingai įsiliejus į virtualią ateities planetą,“ – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
„Mūsų kūnai yra būsimos planetos statybinė medžiaga. Gal taip atsitinka visada ir po mirties mes keliaujame ne į rojų ar pragarą, bet į kitą planetą? Tačiau į šią planetą iš žmonių galima nukeliauti jau dabar ir tai gali padaryti kiekvienas. Verta pabandyti!“ – savo įspūdžiais dalijasi L. Kreivytė. Kalbindama J. Urboną savo LRT Klasikos laidoje „Iš balkono“, menotyrininkė sugretina šią menininko „Planetos iš žmonių“ viziją su tarpukariu Kazio Pakšto plėtota idėja Lietuvą perkelti į Madagaskarą: „Pakšto vizija stokojo užmojo, reikėjo Lietuvą iš karto siųsti į kosmosą“, – juokaujai L. Kreivytė.
Vienoje iš LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus salių šiuo metu įrengta LEA laboratorija. Joje lankytojai kviečiami užeiti į šį specialiai suprogramuotą skaitytuvo įrenginį ir nusiskenuoti pasirinkę norimą choreografinę pozą. Trimačiai nuskenuotų kūnų atvaizdai perkeliami į astrofizikinę vieno iš Lagranžo taškų kosmose simuliaciją, o čia pat įrengtuose ekranuose galima matyti besiformuojantį gniužulą ir save – naujo dangaus kūno bendrakūrėjį.
Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusų tyrėjo, dr. Gyčio Dudo, meno projektų, leidžiančių tapti jų dalimi nėra daug. „Planeta iš žmonių“ kviečia atsispirti Žemės traukai, pagalvoti apie erdvę ir laiką, galų gale, perlipti save ir tapti didesnės visumos dalimi – įvairiomis prasmėmis. Priklausomai nuo duomenų valymo dažnio, bet nusiskenavę su draugais iš užsienio dar vasarą, tikriausiai vis dar skriejame orbitoje ir virtome didžiausios projekto visumos – planetos iš Žmonių – dalimi. Verta aplankyti. Verta prisijungti. Verta skrieti“, – sako G. Dudas.
Nors projektas skatina susimąstyti apie aktualias estetines, etines ir politines kosmoso problemas, čia paliečiami ir architektūrinės vaizduotės klausimai. Pasak architekto Andriaus Ropolo, ši interaktyvi instaliacija šiuo metu aktyviai architektūros lauke aptariamam aplinkos humanizavimui suteikia naujų, ekstremalių reikšmių: „Dabar, kai visi kalba apie miestus žmonėms, architektūrą žmonėms, viską žmonėms, Julijonas Urbonas šiame kontekste taria – tai tuomet gal pastatykim planetą iš žmonių? – taip pasiūlydamas aukščiausią įmanomą aplinkos humanizavimo ir žmogiškumo lygį“.
Mokslo populiarintoja, edukatorė Goda Raibytė-Aleksa J. Urbono projektus vadina tikraja moksline fantastika: „visada žavėjausi Julijono kūryba – ypač jo sugebėjimu sujungti mokslą ir meną, sukurti utopines ir distopines koncepcijas, kurios maloniai „pakutena“ smegenis. Kai tik į Lietuvą atkeliavo „Planeta iš žmonių“, skubėjau į parodą, kad galėčiau ją ir pati patirti. Labai patiko įgyvendinimas, galimybė tapti formuojamos hipotetinės planetos dalimi. Juk, jei vieną dieną „Planeta iš žmonių“ taps realybe, visi joje dalyvausime. Ypač rekomenduoju tiems, kuriems kosmosas atrodo tolimas ir neįdomus – esu tikra, kad po šios parodos norėsis paskaityti ir pasidomėti daugiau“.
Patikrinti, kaip ši astrofizikinė fikcija būtų įgyvendinama ir trumpam užmiršus žemiškąją prigimtį perkelti savo kūnus į kosminę niekumą, lankytojai kviečiami iki vasario 25 d.
