Beveik metus veikusi Vilniaus 700–ajam jubiliejui dedikuota MO muziejaus didžioji paroda „Vilniaus pokeris“ atsisveikina su lankytojais – sausio 28 d., sekmadienis, yra paskutinė proga išvysti vieną lankomiausių MO parodų.
Kovo mėnesį MO muziejus atvers naują trijų Baltijos šalių didžiąją parodą „ŠIto pas mus nėra“, o vasario pradžioje lankytojus pakvies atsinaujinęs muziejaus holas, kuriame įsikurs instaliacija „Įkūnytos emocijos“.
Didžioji MO muziejaus paroda „Vilniaus pokeris“, sujungusi meną, literatūrą, teatrą ir kiną, sulaukė virš 110 tūkst. lankytojų ir tapo antra lankomiausia MO paroda per penkerius muziejaus gyvavimo metus. Drauge su kuratorėmis, menotyrininkėmis Dovile Barcyte ir Alge Gudaityte parodos patirtį kūrė režisierius Oskaras Koršunovas, scenografas Gintaras Makarevičius bei plati tarpsiritinė komanda, kultinio Ričardo Gavelio romano atmosferą ir kertines idėjas sutelkusi į atmosferišką kelionę per miesto transformaciją.
Paroda sulaukė didžiulio susidomėjimo ne tik iš vilniečių, bet ir iš miesto svečių, tarp kurių buvo ir kultūros žurnalistų iš viso pasaulio. Amerikiečių žiniasklaidos gigantas „Forbes“ šią parodą nurodė kaip vieną iš aštuonių priežasčių, dėl ko verta pamėgti Vilnių. Pagrindinis JAV meno portalas „Artnet“ parodą įvardijo kaip kelionę laiku, leidžiančią patirti miesto transformaciją, o didžiausias Prancūzijos dienraštis „Le Monde“ įtraukė „Vilniaus pokerį“ į 48 valandų maršrutą Lietuvos sostinėje.
„Paroda „Vilniaus pokeris“ yra pasakojimas apie kartą, gimusią vergijoje ir išgyvenusią iki laisvės, kartą, kuri bando atsidurti laisvajame pasaulyje. Esu įsitikinęs, kad tai taps lūžio tašku lietuviams ne tik sąmoningai kuriant modernaus meno viziją, bet ir suvokiant savo tapatybę“, – apie MO didžiąją parodą kalbėjo lenkų menotyrininkas ir režisierius Jarosław Kilian.
Ilgiausiai iki šiol veikusi MO muziejaus paroda siekė ne atkurti sudėtingą ir daugiasluoksnį R. Gavelio romano siužetą, o laisvai interpretuoti jo esmines temas – kūrybos ir proto laisvę, ją lydinčią atsakomybę, pasipriešinimą metafiziniam blogiui bei pastarojo siekį manipuliuoti protu.
Paroda – universalus ir metaforiškas pasakojimas apie miesto transformaciją – nuo pirmųjų dienų funkcionavo kaip gyvas, asmeniškam lankytojo santykiui atviras organizmas. Dėl to spalio mėnesį atidengtas naujas „Vilniaus pokerio“ refleksijų sluoksnis, kuriame savo mintimis bei kūriniais parodą papildė rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, menotyrininkė Rasa Antanavičiūtė, istorikas Alfredas Bumblauskas, LRT popmuzikos vyr. redaktorius Ramūnas Zilnys ir kompozitorius Jonas Jurkūnas.
Paskutinį „Vilniaus pokerio“ veikimo savaitgalį lankytojų lauks ekskursijos su gidais ir parodos atidarymo metu stebinę paslaptingi gaveliškieji kanukai, interpretuoti režisieriaus Oskaro Koršunovo.
Iki kovo mėnesio MO muziejaus lankytojams bus atvira mažoji paroda vaikams „Troleibuso ūsai“. Nuo vasario 8 d. pasitiks atsinaujinęs muziejaus holas – jame veiks drauge su „DADADA studio“ sukurta instaliacija „Įkūnytos emocijos“. Objektų ir garso instaliacija pakvies į kūno kelionę: pasinerti į intymias, paprastai nepastebimas žmogaus pojūčių subtilybes, atrasti kiekvieno individualius pojūčius ir emocijas.
Kovo pradžioje MO muziejuje bus atidaryta nauja didžioji paroda „Šito pas mus nėra. Intymumas, normos ir troškimai Baltijos šalių mene“ (kuratoriai Adomas Narkevičius, Inga Lāce Rebeka Põldsam). Paroda naujai pristatys tiek žinomų, tiek vis dar mažiau įvertintų Lietuvos, Latvijos ir Estijos modernaus ir šiuolaikinio meno kūrėjų darbus, apmąstančius kūniškumą, seksualumą, aistrą, prisirišimą, pažeidžiamumą ir tai, kaip šie gyvenimo aspektai, atsiverdami meno kūriniuose, fiksuoja besikeičiančią Baltijos šalių politinę ir kultūrinę tapatybę.
