Lietuvos dailės muziejus kartu su Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir Lietuvos valstybės istorijos archyvu trečiadienio vakarą Radvilų rūmų muziejuje atidaro parodą, kurioje eksponuojami XVIII a. pabaigos-XIX a. pradžios dar neurbanizuotų Vilniaus priemiesčių – Pohuliankos, Žvėryno, Paplaujos ir Užupio, Šnipiškių, Lukiškių, Vingio, dabartinės Tilto gatvės, Subačiaus gatvės ir Aušros vartų – apylinkėmis žemėlapiai, braižyti Vilniaus gimnazijos mokinių.
31 žemėlapis, saugomas Lietuvos valstybės istorijos archyve, dar laukia kartografų, istorikų ir kitų tyrėjų žvilgsnio ir plunksnos.
Parodą papildys 14 amžininkų sukurtų minėtus priemiesčius vaizduojančių meno kūrinių iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.
Šiandien daugelis iš mūsų, vaikščiodami po Vilnių, priimame regimą miesto audinį kaip savaime suprantamą ir nekintantį vaizdinį. Pavyzdžiui, šiandien niekas nepasakytų, kad Lukiškių aikštė yra Vilniaus priemiestyje arba kad Vingio parkas stūkso Vilniaus užmiestyje, o Žvėrynas – tai pirmykštį gamtos grožį išsaugojęs pušynas, kuriame ganosi stirnos, danieliai ir šernai. Sunku patikėti, kad dabartinės Jono Basanavičiaus gatvės rajonas (vadintas Pohulianka) – tik negyvenama vietovė greta kelio į Trakus bei Gardiną su vieniša Šv. Hiacinto (Jackaus) koplyčia, o Žvejų priemiestis – tik kaimelis su žydų kapinėmis ir mediniais namukais, besiglaudžiančiais prie barokinės karmelitų vienuolyno bažnytėlės.
Parodos organizatoriai tikisi, jog iš archyvų tylos prikelti ir eksponuojami Vilniaus priemiesčių planai paskatins domėtis miesto istorija.
Ši paroda yra parodų ciklo „Vilniaus miesto istorijos svarbiausieji ženklai“, skirto pasirengti Vilniaus 700 metų jubiliejui, antrosios parodos dalis.
Jūratė Valančiūtė (ELTA)
