Koncertai

Sergejus Malovas: „Kiek beatvažiuočiau koncertuoti į Lietuvą, jaučiu pakylėjantį publikos palaikymą“

Išskirtinės charizmos ir fantastiško virtuoziškumo smuikininkas, lyginamas su pačiu N. Paganiniu, Sergej Malov vėl atvyksta į Lietuvą kovo 5 d., kur Vaidilos teatre 18 val. sukurs tikrą ir nepakartojamą mono spektaklį su ryškiausia N. Paganini smuikui solo programa. Kelios užuominos ir atviri smuikininko prisipažinimai – „Vaidilos klasikos“ interviu.

– Griežiate ne tik smuiku, bet ir barokiniu smuiku, altu bei Violoncello da Spalla. Laimėjote prestižinius tarptautinius Jaschos Heifetzo, W.A. Mozarto, Michaelio Hillo smuiko konkursus bei ypač vertinamą alto konkursą „Tokyo“. Kaip sugalvojote pradėti groti dar kitais styginiais instrumentais? Koks buvo Jūsų kūrybinis kelias?

– Aš galvojau, kur galiu judėti toliau, kuo galiu išsiskirti iš kitų muzikantų ir pagalvojau, kodėl gi man negroti altu? Ilgai galvoti neteko, neturėjau nei vieno argumento – o kodėl ne? Aš, manau, kad ne muzika skirta instrumentui, o instrumentas muzikai. Man labai patinka groti skirtingą muziką, o skirtingų instrumentų pagalba ji skamba visiškai skirtingai. Su barokine muzika visuomet turėjau glaudų ryšį, o netikėtai atradus tokį instrumentą, kaip Violoncello da Spalla, gana greitai išmokau juo groti ir nuo šiol beveik visuose koncertuose jį naudoju.

 

– Lietuvoje jau esate koncertavęs ne kartą. Tiek Vilniaus kongresų rūmų, tiek Lietuvos nacionalinės filharmonijos, tiek Pažaislio muzikos festivalio salės buvo pilnos, o žmonės plojo atsistoję. Taip pat vedėte ne kartą ir meistriškumo kursus Vilniuje. Kokie klausytojai Jus pasitinka Lietuvoje?

– Tai labai puikus klausimas ir man labai malonu į jį atsakyti. Kuomet dalyvavau J. Heifetzo konkurse Lietuvoje 2008 m., grojau L. van Beethoveno koncertą su filharmonijos orkestru ir man labai pasisekė – laimėjau pirmąją vietą. Labai džiaugiuosi, kad kiek aš beatvažiuočiau koncertuoti į Lietuvą, jaučiu tik šilčiausią ir, sakyčiau, net pakylėjantį publikos palaikymą, nepaisant kokią muzikinę programą atlieku. Iš salės visada jaučiu publikos atvirumą, šilumą ir tikėjimą, tuo ką darau, kas mano kiekvieną pasirodymą dar labiau praturtina ir suteikia malonumo. Labai tikiuosi, kad mano pasirodymas Vaidilos teatre kovo 5 d. taip pat turės panašią žiūrovų reakciją, aš dėl to savo ruožtu labai stengsiuosi. Lietuva, tai ne tik šalis, kurią myliu, bet ir joje gyvenančius žmones – čia gyvena nemažai mano draugų muzikantų. Todėl visada išlieka tik pozityvūs jausmai ir išgyvenimai. Taip pat tikiuosi, kad dar pavyks Lietuvoje sugroti ir su orkestrais, man tai būtų labai malonu.

– Šiuo metu gyvenate Berlyne, koks kultūrinis gyvenimas šiuo metu verda ten?

 

– Aš, manau, kad Berlynas yra vienas aktyviausių kultūrinių centrų Europoje – čia galima rasti bet kurią meno sritį aukščiausiame lygyje, ypatingai simfoninius orkestrus – aukščiausiuose muzikiniuose standartuose. Dažnai į tokius koncertus ir einu – į Berlyno filharmoniją. Tačiau mano tikslas yra, kad mano atliekamą meną išgirstų ir įvertintų, o tam man reikia dirbti iš visų jėgų, todėl Berlyne, ten, kur aš gyvenu, man tai puikiai gaunasi. Mano nuomone, Berlynas – tai pats geriausias miestas pasaulyje. (aut. past. Juokiasi).

– Atliekate labai daug skirtingų žanrų, epochų ir stilių muziką – nuo G. Gabrielio ir J. S. Bacho iki B. Bartoko ir A. Schnittkes. Jūsų koncerto, kuris įvyks kovo 5 d. Vaidilos teatre, programoje skambės Niccolo Paganini muzika. Kapričai smuikui solo – kūriniai, kurie įkandami ne kiekvienam. Kas lėmė būtent tokį Jūsų programos pasirinkimą?

– Pas mane repertuare daug skirtingų programų, tačiau Paganinio programą paruošiau, kaip tik man suėjus Kristaus amžiaus (33 m.) (aut. past. Šypsosi), – jaučiuosi pakankamai subrendęs kaip atlikėjas pristatyti tokią programą, kuri man, kaip muzikantui, yra nepaprastai įdomi. Taip, visi žino, jog tai sunkios pjesės, reikalaujančios virtuoziškumo, techniškumo, tačiau sunkiausiai yra sugroti 24 pjesės taip, kad publika neužsnūstų ir nepavargtų. Jeigu kažkas trunka labai vienodai ir ilgai, tai greitai atsibosta. O tie virtuoziški muzikiniai pasažai, mano nuomone, yra tikras grožis, tačiau aktyvumas ir teisinga energetika scenoje – tai vienas sunkiausių uždavinių. Išduosiu paslaptį, kad mano pasirodymo metu Vaidilos teatre bus solo spektaklis, kuriame naudosiu ne tik skirtingus instrumentus, bet ir kitas papildomas meninės išraiškos priemones. Paganini dažnai savo pasiruodymuose naudodavo teatrą – ir kaip muzikinę išraišką, ir kaip vizualinę. Tad jeigu man pavyks tai perteikti, aš būsiu laimėjęs. Norėčiau, kad tą valandą, kol aš koncertuosiu, iš žmonių minčių išvis išnyktų visi virtuoziškumo suvokimo ir supratimo kriterijai, ir kiekvienas pajaustų tikro mono spektaklio emocijas.

 

Taip pat atliksiu kūrinių ir su pianiste Indre Baikštyte, su kuria palaikome draugiškus ir šiltus ryšius dar nuo Heifetzo konkurso laikų. Tai, mano nuomone, nuostabi pianistė: tai, kaip ji akomponuoja – mane nepaprastai žavi. Ji sugeba mane suprasti iš pusės muzikinės frazės ar judesio, kas gyvenime yra tikra retenybė, todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad turėsiu vėl galimybę koncertuoti būtent su Indre. 

– Kokia muzika skamba Jūsų namuose?

 

– Na, paprastai, muzika, kurią pats atlieku, ir užima visą mano laiką, todėl kitokiai muzikai vietos tiesiog nebelieka. Muzika – tai gyva materija, ir kai tu ją priimi analitiškai bei jautriai, taip, kaip man, atlikėjui, ir priklauso priimti, – muzikos įrašas tampa tik fonu. Geriausia muzika, kurios galiu klausytis namuose, tai tyla – jos dėka pailsiu ir vėl pasikraunu energijos naujai darbo dienai.

– Koncertuojate visame pasaulyje, ar užtenka laiko poilsiui? Kaip praleidžiate laisvą laiką?

– Aš esu be galo laimingas, nes esu vienas iš tų žmonių, kurie gyvena iš to, ką jie mėgsta daryti. Todėl sunku pasakyti, ar man reikalingas toks dalykas, kaip „poilsis“, todėl, kad aš gaunu labai daug teigiamų grįžtamųjų emocijų iš koncertų. Vis dėlto, šiuo metu aktyviai užsiiminėju sportu – daug plaukioju baseine, žaidžiu futbolą, biliardą – leidžiu pailsėti mintims, kūnui ir sielai.

 

– Daug kas sako, kad sportas – ne muzikantams, kad reikia saugoti rankas ir panašiai.

– Na, manau, plaukiojimas ir biliardas, tai labai saugus sportas muzikantams, nors visai neseniai, beplaukiodamas baseine, netyčia stuktelėjau kažkam su alkūne ir sulaužiau nosį. Akivaizdu, kad labai energingai plaukiojau… O futbolas – irgi žaidimas kojomis, tad jeigu viską darant su protu, manau, galima drąsiai tuo užsiimti. Manau, kad neužsiimti sportu yra daug pavojingiau sveikatai, nei juo užsiimti. Kiekvienam muzikantui reikia turėti gerą fizinę formą: tai reikalinga rankoms, kvėpavimui, nugarai, kad galėtum atlaikyti koncertą be didelio vargo. Dar ko norėčiau išmokti, tai šokti – muzika, sąveikaudama su judesiu, mane nepaprastai žavi ir traukia. Taip pat neseniai buvau Pietų Afrikoje, kur mokiausi čiuožti banglente, kas man irgi labai patiko.

– Kokių per savo muzikinę karjerą turėjote keistų nutikimų scenoje?

– Nors šiam klausimui reikėtų iš anksto pasiruošti (aut. past. Juokiasi), prisimenu savo koncertą Berlyno filharmonijoje – tai buvo mano debiutas su orkestru. Berlyno filharmonijos salė yra apvali, turinti kelis išėjimus į sceną. Prieš koncertą nusprendžiau po salę pasivaikščioti ir kai jau reikėjo lipti į sceną, nebesugebėjau rasti išėjimo į ją, tad taip ir likau stovėti jo neradęs… Buvo dar ir tokių istorijų, kad ateini i koncertą su smuiko dėklu, o smuiko jame nėra… (aut. past. Šypsosi).

– Kokie projektai Jūsų laukia ateityje?

– Iki koncerto Vaidilos teatre, turėsiu tikrą koncertų maratoną: du skirtingų programų koncertus su savo kvartetu, taip pat du skirtingų programų koncertus su skirtingais Suomijos orkestrais, o dar tarp šių projektų turėsiu naujojo disko įrašymą, tad laukia labai intensyvus, tačiau man asmeniškai labai įdomus laikotarpis. Taip pat po koncerto Vilniuje važiuosiu į dirigavimo stažuotę Čekijoje. Visuomet ieškau naujų projektų ir stengiuosi niekada nestovėti vietoje. Tad noriu nuoširdžiai padėkoti Dariui Mažintui, kuris mane pakvietė konceruoti Vaidilos teatre, esu be galo laimingas, galėsiantis pristatyti savo Paganini programą Lietuvos publikai.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
0 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button