emę penktadienį užklupo galingiausia per du dešimtmečius Saulės audra, kuri nuo Tasmanijos iki Didžiosios Britanijos atnešė įspūdingas dangaus šviesas, tačiau grasina galimais palydovų ir elektros tinklų veiklos sutrikimais.
Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Kosminių orų prognozių centro duomenimis, pirmasis iš kelių vainikinės masės išmetimų – plazmos ir magnetinių laukų išsiveržimų iš Saulės – įvyko po 16 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku.
Vėliau ji buvo pavadinta „ekstremalia“ geomagnetine audra – pirmąja tokia nuo 2003 metų spalio, kai dėl „Helovino audros“ nutrūko elektros energijos tiekimas Švedijoje ir buvo pažeista elektros infrastruktūra Pietų Afrikoje. Prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis planetą užgrius daugiau tokių išsiveržimų.
Socialiniuose tinkluose daugybė žmonių dalijosi Šiaurės Europoje ir aplink Australiją stebėtų pašvaisčių nuotraukas.
„Ką tik pažadinome vaikus, kad eitume į sodą stebėti Šiaurės pašvaistės! Aiškiai matoma plika akimi“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo Iainas Mansfieldas (Ijanas Mansfildas) iš Hertfordo Anglijoje.
Tą patį nuostabos jausmą patyrė ir Australijos Tasmanijos salos gyventojai.
„Šį rytą 4 val. Tasmanijoje buvo visiškai biblinis dangus. Šiandien išvykstu ir žinojau, kad negaliu praleisti šios progos“, – socialiniame tinkle „X“ įspūdžiais ir nuotraukomis dalijosi fotografas Seanas O’ Riordanas (Šonas Oriordanas).
Institucijos pranešė palydovų operatoriams, oro linijų bendrovėms ir elektros tinklams, kad imtųsi atsargumo priemonių dėl galimų Žemės magnetinio lauko pokyčių sukeltų sutrikimų.
Skirtingai nuo Saulės žybsnių, kurie sklinda šviesos greičiu ir Žemę pasiekia maždaug per aštuonias minutes, vainikinės masės išmetimai keliauja mažesniu greičiu, o dabartinis vidurkis, pareigūnų vertinimu, yra 800 km per sekundę.
Dabar Saulė artėja prie 11 metų ciklo, kurio metu padidėja aktyvumas, piko.
Mathew Owensas (Metjus Ovensas), Redingo universiteto kosmoso fizikos profesorius, AFP sakė, kad nuo galutinio audros stiprumo priklausys, kaip stipriai jos poveikis bus juntamas planetos šiaurinėse ir pietinėse platumose.
NOAA atstovas Brentas Gordonas paragino žmones pabandyti užfiksuoti naktinį dangų telefonų kameromis, net jei plika akimi nepavyktų pamatyti pašvaistės.
„Tiesiog išeikite pro duris ir padarykite nuotrauką naujesniais mobiliaisiais telefonais: nustebsite, ką pamatysite toje nuotraukoje, palyginti su tuo, ką matote akimis“, – teigė jis.
Su geomagnetinėmis audromis susiję kintantys magnetiniai laukai sukelia sroves ilguose laiduose, įskaitant elektros linijas, ir dėl to gali nutrūkti elektros energijos tiekimas. Ilgi vamzdynai taip pat gali įsielektrinti ir sukelti inžinerinių problemų.
Kosminiams laivams taip pat gresia didelės radiacijos dozės, nors atmosfera neleidžia joms pasiekti Žemės.
NASA turi specialią komandą, kuri rūpinasi astronautų saugumu ir gali paprašyti Tarptautinėje kosminėje stotyje esančių astronautų persikelti į geriau apsaugotas stoties vietas.
Tai gali paveikti net balandžius ir kitas rūšis, turinčias vidinius biologinius kompasus. NASA duomenimis, balandžių prižiūrėtojai pastebėjo, kad per geomagnetines audras mažiau paukščių grįžta namo.
Pareigūnai teigė, kad žmonės turėtų pasirūpinti įprastomis atsargomis, kaip kad žibintuvėliais, baterijomis ir radijo imtuvais.
1859 metų rugsėjį įvyko galingiausia istorijoje geomagnetinė audra, britų astronomo Richardo Carringtono (Ričardo Karingtono) garbei pavadinta Carringtono įvykiu.
Redaktorė Rūta Androšiūnaitė
