Gaila, kad mažoka žinių apie asmenį, padovanojusį dvarą Lietuvai. Su ponu Adomu susipažinau Varšuvoje, berods 1985 metais. Paskui jis man rašė, buvo atvažiavęs pas mane į Vilnių. Jo laiškus, nacionalizuotų dvaro daiktų sąrašą ir dovanotą knygą perdaviau buvusiam kolegai Gražvydui Tučkui.Gražvydas, kuris man išėjus iš Radijo, liko dirbti Radijo redakcijoje, su juo irgi buvo susitikęs ir žadėjo mano jam perduotas relikvijas perduoti atkuriamam dvaro muziejui.Gaila, man taip ir neteko aplankyti šios nuostabios vietos… Prof. Č.Kudaba rengėsi ten organizuoti išvyką ir nuvežti mane. Nespėjo… To meto enciklopedijoų žinios skurdžios.
Gaila, kad mažoka žinių apie asmenį, padovanojusį dvarą Lietuvai. Su ponu Adomu susipažinau Varšuvoje, berods 1985 metais. Paskui jis man rašė, buvo atvažiavęs pas mane į Vilnių. Jo laiškus, nacionalizuotų dvaro daiktų sąrašą ir dovanotą knygą perdaviau buvusiam kolegai Gražvydui Tučkui.Gražvydas, kuris man išėjus iš Radijo, liko dirbti Radijo redakcijoje, su juo irgi buvo susitikęs ir žadėjo mano jam perduotas relikvijas perduoti atkuriamam dvaro muziejui.Gaila, man taip ir neteko aplankyti šios nuostabios vietos… Prof. Č.Kudaba rengėsi ten organizuoti išvyką ir nuvežti mane. Nespėjo… To meto enciklopedijoų žinios skurdžios.