Turizmas

Susipažinkite su Neries regioninio parko pažintiniais takais

Neries regioninis parkas – labiausiai miškais apaugęs Lietuvos regioninis parkas. Jame auga vieni didžiausių ir seniausių ąžuolų šalyje. Ši vieta atvira visiems, kurie nori sužinoti daugiau apie pagonių kultūrą bei gamtines ir kultūrines vertybes, esančias abiejuose Neries krantuose. Parkas apima gražiausią Neries slėnio, kuriame žmonės įsikūrė jau daugiau nei prieš 10 000 metų, dalį. Protėviai tikėjo, kad griaustinio dievas Perkūnas gyveno ąžuole, todėl pagonys garbino šiuos medžius kaip šventas būtybes. Eidami palei Neries upę – pamatykite Karmazinų pilkapius, kurie liudija tolimąją mūsų protėvių praeitį. Pilkapiai galėjo būti supilti apie VI–VIII a. Parke rasite 9 skirtingus žygių takus, galėsite dalyvauti įdomiose ekskursijose, kur išgirsite įdomių faktų apie baltų gyvenimą, pasiklausysite varlių choro arba pasinaudosite galimybe sekti gyvūnų pėdsakais.

Pažintiniai takai esantys Neries regioniniame parke:

Šilėnų pažintinis takas 

Neries regioniniame parke neseniai atnaujintas Šilėnų pažintinis takas. Tai 6 km ilgio pažintinis maršrutas, vos 15 km nuo Vilniaus. Žygeivių laukia nuostabūs kraštovaizdžiai, daug naujų gražių stendų, netikėtų dizaino sprendimų. Lankytojų dėmesį patrauks erdviniai informaciniai stendai. Žiūrint į ant stiklo nupieštus piešinius galima įsivaizduoti – kaip atrodė geležies amžiaus gyvenvietė, kokios buvo trobos ir gyventojų buitis.

 

Šilėnų pažintinis takas pritaikytas tiek suaugusiems, tiek vaikams – įrengti mediniai arkliukai, primenantys šio krašto etnografinius raižinius. Pagal pėdas mokoma atpažinti miške gyvenančius gyvūnus, o į įrengtas ėdžias galima atnešti jiems maisto. Daug naujų ir įdomių informacinės infrastuktūros sprendimų pasiūlė Neries regioninio parko direkcija. Sutvarkytas ir pritaikytas lankymui Naujosios Rėvos piliakalnis, įrengta pavėsinė, regykla, iš kurios atsiveria status Neries slėnis ir užburiančios panoramos. Šilėnų pažintiniame take yra mitologinių akmenų, šaltinių, pelkė, kurioje auga lietuviškos orchidėjos ir kiti reti augalai. Tiek įdomybių, kad net nepastebėsite kaip nužygiuosite tuos 6 kilometrus. Šilėnų pažintinis takas naujai pritaikytas lankymui pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vykdomą projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“.

Dūkštos pažintinis takas

Dūkštos pažintinis takas – tai vienas sudėtingiausių, daug fizinių jėgų reikalaujantis, 5 km. ilgio takas. Įdomiausias Neries regioninio parko maršrutas, kuriuo tikrai verta keliauti.

Prieš daugybę metų Lietuvoje tirpstantys ledynmečio vandenys giliai pragraužė žemę, sukurdami nepakartojamo grožio lietuvišką kanjoną – Dūkštos upelio slėnį. Čia, miškingame ir vingiuotame slėnyje, namus rado ne tik retosios augalų ir gyvūnų rūšys, bet ir unikalūs praeities liudytojai – Bradeliškių ir Buivydų piliakalniai bei piramidę primenantis Karmazinų alkakalnis. Keliaudami taku galėsite aplankyti ne tik juos, bet ir užkopti į dvi aukštas atodangas, išvysti storiausią apylinkėse Šventąjį Daubų ąžuolą bei pasigrožėti puikia Neries slėnio panorama, atsiveriančia nuo Ąžuolų kalno regyklos.

 

Ieškodami Dūkštos slėnyje besislepiančio gamtos ir kultūros paveldo lobyno, nepamirškite pasigėrėti ir vienintelio Lietuvos kalnų upelio almėjimu. Dūkšta – labai srauni ir akmenuota, o per paskutinius kelis kilometrus nukrinta net 20 metrų! Pavasarinių potvynių metu ji tampa ypač sraunia upe, kurios siautulingą tėkmę išnaudoja vandens turizmo „ekstremalai“. Kitu metų laiku Dūkšta renka vandenis iš skaidrių šaltinių ir per samanotus, laumių pamėgtus akmenis linksmai čiurlena Neries link.

Karmazinų pažintinis takas

Karmazinų pažintinis takas – lyg gausybės ragas: čia stūkso didžiausias Vilniaus apylinkėse pilkapynas, Neris išsilieja į plačiausią savo vagą parko teritorijoje, stūkso aukščiausias skardis su daugiausia laiptelių į jo viršūnę ir… galima rasti daugiausia vietų išsikepti kepsnį bei pasidžiaugti miško ir upės darna! Jų šiame pažintiniame take – net penkios. Kiekvienoje iš jų įrengti stalai, suolai, laužavietės bei pavėsinės – pasislėpti nuo permainingo ir ne visada draugiško lietuviško oro… Tako ilgis – 7 km.

Apie tako viduryje atsiveriantį vaizdą nuo Velniakampio skardžio geografas Č.Kudaba rašė: „Neries dešinysis krantas aukštėja, iškyla statoki, papėdėje šaltiniuoti šlaitai. Upė, tarsi į juos atsimušdama, daro tą sielininkams praeityje nemalonų kampą – Velniakampį“. Šis 60 metrų aukščio kalnas apylinkių gyventojų žinomas nuo seno – pasakojama, kad čia velniai ir raganos puotas keldavę. Šiandien čia zuja nebe mitologinės būtybės, bet lankytojai – mat nuo kalne įrengtos apžvalgos aikštelės atsiveria įstabios erdvės: lėtai vingiuojančios Neries kilpų ir kitapus upės žaliuojančių miškų peizažas.

 

Saidės pažintinis takas

Šio trumpo  tik 1km. pažintinio tako kertiniai akmenys yra didingas Stirnių piliakalnis bei akmenuota Saidės ir Neries santaka. Stovint ties šių upių susitikimo vieta ir žvelgiant į didžiulius apsamanojusius riedulius vandenyje, stačius upelio slėnio šlaitus ir milžinus medžius, nesunku pasijusti lyg būtum visai ne Lietuvoje. Toks peizažas nėra tipiškas mūsų kraštui, jis labiau primena Skandinavijos šalis. Tačiau išties šis trumpas, vos 5 km ilgio upeliukas Saidė, smagiai gurgėdamas per jo vagoje suvirtusius akmenis, neša savo vandenis iš istorinio Trakų ežeryno į Lietuvos upių motiną – Nerį.

Įdomi ir piliakalnio istorija. Nors apylinkėse jau kadais sklandė pasakojimai apie ant kalvos prie Saidės viduramžiais stovėjusią pilį, Stirnių piliakalnis atrastas tik 1995 m. Jį atsitiktinai pastebėjo žinomas gamtininkas prof. R. Kazlauskas, kalno papėdėje užtikęs aukurą primenantį dubenuotą akmenį ir ėmęs dairytis čia kažkada gyvenusių žmonių pėdsakų. Nors piliakalnis iki šiol archeologų nėra išsamiai ištirtas, pagal gynybinių įtvirtinimų liekanas spėjama, jog jis buvo apgyvendintas prieš maždaug 1 500 metų.

Grabijolų pažintinis takas

Grabijolų pažintinis takas – tai „laukinis“ pėsčiųjų takelis, kuriuo iš etnografinio gatvinio Grabijolų kaimo galite nueiti iki storiausio ąžuolo visame Neries regioniniame parke – senolio Alkų ąžuolo. Pakeliui  praeisite linksmais pasakojimais apipintą Saldųjį upelį ir mistiškas Uolkas (Alkų kalvas), ant aukšto upės šlaito stūksančius buvusio Zapalinos palivarko pamatus, dar visai neseniai atrastą Paalkių piliakalnį, priartėsite prie Neries su mitologiniais akmenimis. Keliaudami šiuo takeliu, susipažinsite su įdomiomis Grabijolų kaimo apylinkėmis. Jos kupinos ne tik gražių, “laukinių” gamtovaizdžių, bet ir kadaise žmogaus rankų sukurtų objektų, dabar jau pasiglemžtų gamtos.

 

Kviečiame susipažinti su ES projekto „Atraskime regionų šaknis iš naujo“ nematerialiu kultūros paveldu, kuris apima tradicijas, tradicinius amatus, įgūdžius, folklorą, puoselėjimą ir išsaugojimą Vilniaus rajone, bei Rokiškyje. 

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
17 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 
Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button