Mykolo Lietuvo gatvė, tarp sostinės Bajorų ir Verkių rajonų, dar ilgam liks tik savivaldybės planuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią savaitę atmetė savivaldybės apeliaciją ir paliko galioti palankų sprendimą Visorių gyventojų bendruomenei, todėl iš naujo turės būti vertinamas planuojamos gatvės poveikis aplinkai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal asociacijos „Visorių slėnio gyventojų bendruomenė“ (Bendruomenė) inicijuotą ginčą dėl planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste galimybių.
Į teismą Bendruomenė kreipėsi gindama savo interesą į sveiką ir saugią aplinką. Teismui paduotame skunde buvo tvirtinama, kad poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitoje buvo netinkamai įvertintas triukšmo poveikis visuomenės sveikatai, nes Bendruomenės užsakymu atlikus akustinio triukšmo įvertinimą buvo nustatyta, kad perspektyvaus transporto srauto keliamas triukšmas gyvenamųjų pastatų aplinkoje viršys ribines normas visais paros laikotarpiais. Taip pat pareiškėjai skunde tvirtino, kad projektuojamoje gatvėje bus leistinas sunkiojo transporto eismas, tačiau atliekant tiek eismo intensyvumo, tiek triukšmo, tiek oro taršos skaičiavimus, duomenys apie sunkųjį transportą nebuvo vertinti.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad priimant ginčijamą sprendimą nebuvo įvertinta tai, jog šioje gatvėje leidžiamas sunkiasvorio transporto judėjimas, o projektinis greitis yra 70 km/h, o ne 50 km/h, kaip buvo vertinta atliktų PAV skaičiavimų metu, nusprendė, kad pareiškėjo surinkti ir į bylą pateikti įrodymai leidžia teigti, jog planuojamos veiklos vietoje bus viršyti triukšmo ribiniai dydžiai, o atlikti oro taršos ir eismo intensyvumo skaičiavimai taip pat neatspindi faktinės padėties planuojamos veiklos vietoje. Pirmosios instancijos teismas panaikino Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą ir įpareigojo iš naujo nagrinėti Planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, pareikalaujant iš planavimo organizatoriaus pateikti gatvės triukšmo, oro taršos skaičiavimus pagal B1 (pagrindinės miesto gatvės) kategorijos gatvei Statybos techniniame reglamente „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nustatytus parametrus ir priklausomai nuo gautų rezultatų po pakartotinių PAV subjektų išvadų gavimo spręsti dėl PAV ataskaitoje parinktų triukšmo mažinimo priemonių pakankamumo, užtikrinant, kad nebūtų viršytos triukšmo ribinės vertės, taip pat dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pagal pirmąją ir (ar) antrąją veiklos alternatyvas.
LVAT teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, o apeliacinius skundus atmetė.
Apeliaciniame skunde atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra tvirtino, kad pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, planuojamojo Mykolo Lietuvio gatvėje sunkiojo transporto eismas nėra numatytas, todėl PAV neturi būti atliekamas atsižvelgus į techninius reikalavimus projektiniam gatvės greičiui ir įvertinus sunkiojo transporto eismą. Atmesdamas šį argumentą, LVAT pažymėjo, kad Vilniaus miesto bendrajame plane susisiekimo tinklo plėtros sprendiniais bei Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemoje Mykolo Lietuvio gatvės kategorija numatyta B1, kurioje galimas greitis 70 km/h bei leidžiamas sunkiojo transporto eismas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nėra pateikta kokių nors duomenų, patvirtinančių, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (Vilniaus miesto savivaldybės administracija) yra priėmęs teisinę galią turinčius sprendimus dėl planuojamoje gatvėje numatomų sunkiojo transporto eismo bei greičio ribojimų, todėl pareiškėjas pagrįstai siekia, kad PAV atskaitoje būtų įvertinta būtent tokios kategorijos gatvei būdingo transporto eismo leistinais greičiais keliamas triukšmas ir tarša.
Atmesdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentą, jog byloje ginamas išimtinai privatus interesas, LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad Bendruomenė laikytina suinteresuotąja visuomene, kuriai gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas PAV vertinimo srityje, bei kuri byloje gina savo interesą į sveiką ir saugią aplinką. Aptariamu atveju jos interesas negali būti priešinamas visuomenės interesui turėti geresnį susisiekimą mieste, kokybiškesnę transporto infrastruktūrą. LVAT nutartyje nurodoma, kad visuomenės (viešasis) interesas turi būti įgyvendinamas ieškant interesų balanso, tai reiškia, kad turi būti numatytos adekvačios priemonės apsaugoti suinteresuotos visuomenės teises į tinkamą gyvenimo kokybę, to reikalauja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 4 straipsnyje numatyti PAV tikslai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija
