Nuo rugsėjo 13-osios Galimybių pasą (GP) privalės turėti visi, norintys keliauti tolimojo susisiekimo autobusais ar traukiniais. Lietuvos keleivių vežimo asociacija (LKVA) pritaria Vyriausybės sprendimui, nors ir mato kai kurių nesklandumų, galinčių kilti jį įgyvendinant.
Įžvelgia problemų
Bendrovės TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius pabrėžia, jog daugiausia problemų gali kilti autobusų vairuotojams. „Nemaža dalis keleivių autobusų bilietus įsigyja internetu. Patikrinti, ar jie turi GP, ten nėra galimybės. Nepatekę į autobusą, tokie žmonės gali reikalauti vairuotojo grąžinti pinigus už bilietą. Gerai, jei taip nutiks autobusų stotyje – pinigus bus galima susigrąžinti kasoje, bet jei tarpinėje stotelėje? Neišvengiamai kils konfliktų“, – prognozuoja TOKS vadovas.
Vairuotojai, tikrindami kiekvieną keleivį, sugaištų daug laiko. „Jei vairuotojai privalės patikrinti ne tik GP, bet ir kitus dokumentus, jie atsiliks nuo numatytų tvarkaraščių. Keleiviai tarpinėse stotelėse piktinsis laiku nesulaukdami autobuso, vėluos persėsti į kitais maršrutais važiuojančias transporto priemones. Autobusų vairuotojai taip pat negalės patikrinti, ar GP – nesuklastotas. Jau dabar kalbama apie didžiulį šio dokumento klastojimo mastą“, – kalba A. Indrašius.
Tolimojo susisiekimo autobusais į mokyklas važiuoja ir moksleviai, kurių dauguma – neskiepyti, be GP. Jei autobusai jų nepriims, rūpestis nuvežti vaikus į mokyklas gali būti užkrautas tėvams. Nesusipratimų gali kilti ir su vyresnio amžiaus keleiviais, kurie pasiskiepiję, bet neturi GP. „Valdžios atstovai turėtų sudaryti kuo platesnės galimybės žmonėms, neturintiems prieigos prie interneto, bet pasiskiepijusiems, pateikusiems testo rezultatus ar persirgusiems Covid-19, gauti šį dokumentą“, – teigia LKVA prezidentas Gintaras Nakutis.
Pasak jo, vežėjai bei vairuotojai dėl GP neišvengiamai susidurs ir su moralinėmis dilemomis. „Nebūtų teisinga, jei vairuotojas, tarkim, paliktų keleivį tarpinėje nuošalioje stotelėje, ypač jei tai – vienintelis ar paskutinis tą dieną važiuojantis autobusas. Nebūtų sąžininga ir atsisakyti vežti sunkiai sergančius žmones į procedūras gydymo įstaigose, net jei jie ir neturi GP: Keleivių vežimas – būtinoji paslauga, privalome užtikrinti, kad ji būtų suteikta. Žmogiškumas šiuo atveju turėtų būti svarbiau“.
LkVA atstovų manymu, prievolė tikrinti, ar keleiviai turi GP, neturėtų būti užkrauta ant keleivių vežėjų ar autobusų vairuotojų pečių. „Tikrinti keleivius turėtų specialiai paskirti pareigūnai autobusų stotyse, kurie galėtų patikrinti ne tik GP, bet ir kitus dokumentus, taip pat – duomenis portale esveikata.lt“, – teigia G. Nakutis.
Pasisako už GP
Keleivių vežėjai autobusais pasisako už GP ir tikisi, jog iki rugsėjo 13-osios, kai įsigalios reikalavimas tolimojo susisiekimo maršrutais vežančiose transporto priemonėse turėti GP, bus išspręstos visos galimos problemos. Už GP – ir keleivių vežėjai traukiniais. „Per visą pandemiją, jos bangas ir karantinus, stengiamės užtikrinti saugias keliones traukiniais. Be išlygų laikomės Vyriausybės nutarimų ir mobilizuojame komandą jiems įgyvendinti. Ne išimtis – ir nutarimas dėl GP“, – pabrėžia AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovė Rūta Magdalena Atroškaitė.
LKVA atstovų teigimu, griežtesni apbribojimai gyventojams – didžiulis stimulas skiepytis, taigi ir išvengti dar vienos didesnės koronaviruso pandemijos bangos. „Keleivių vežėjams dvi Covid-19 pandemijos bangos buvo ypač skausmingos. Įmonės, vežančios tolimojo susisiekimo maršrutais, praktiškai nesulaukė valstybės paramos, nors dėl Vyriausybės sprendimų, skatinimo nesinaudoti viešuoju transportu, buvo priverstos visai nutraukti ar smarkiai apriboti veiklą. Du kartus kėlėmės iš pelenų, trečioji karantino banga mums galėtų būti paskutinė, jos verslas tiesiog nebeatlaikytų“, – teigia bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.
