Transportas

Ar Vilnius uždus nuo… dviračių ir pasipirtukų?

Pamenate atlikėjos Katie Melua dainos žodžius „Pekine yra 9 milijonai dviračių“? Tuo metu šiame mieste buvo apie 15 milijonų gyventojų. Reiškia, daugiau nei kas antras miestietis važinėjo šia transporto priemone. Ar Vilniuje tai įmanoma, ir ar reikia pasiekti tokį rodiklį?

Nuo 2005 metų, kai buvo išleista minėta daina – dviračių skaičių kaip faktą atlikėjai pasakė taksistas vizito Pekine metu – dviračiai Kinijos miestuose tapo labiau problema, nei tvaraus susisiekimo priemone. Šalyje pridygo ir taip pat greitai bankrutavo dalijomosi dviračiais platformos. Deja, įmonėms bankrutavus, šios transporto priemonės likdavo voliotis gatvėse ir elementariai trukdė visiems kitiems.

Vilniuje augantis dviratininkų ir paspirtukininkų skaičius taip pat daugelį neramina. Šiuo metu mieste rieda net trys tūkstančiai dalijimosi paspirtukų. Antra vertus, pasiūlymų pagerinti eismą ar kelionių komfortą turi ir važiuojantys ant keturių ratų – nuosavu ar viešuoju transportu. Einantys pėsčiomis, vėlgi, turi savų iššūkių.

 

Surasti aukso viduriuką tarp įvairių keliavimo būdų yra vienas iš Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų. Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ ir užsiima šio tikslo įgyvendinimu. Jos nauja multimodalinė aikštelė Olandų žiede šiemet tapo tvarumo projekto „Septyniolika“, kviečiančio pažinti Darnaus vystymosi tikslus, stotele.

Tikslas – iki 2030 metų ženkliai mažiau keliauti automobiliais

Siekiant sumažinti CO2 emisijas bei gerinti darnų judėjimą mieste Vilnius dar 2018 metais pasitvirtino daugiau nei 100 konkrečių priemonių planą.

Įmonės „Susisiekimo paslaugos” Judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius sako, kad išsikeltų tikslų bus siekiama kompleksiškai įgyvendinant numatytas priemones.

 

„Įrenginėjame trūkstamus dviračių ir pėsčiųjų takus, geriname viešojo transporto infrastruktūrą ir paslaugas bei didiname alternatyvių susisiekimo galimybių pasiūlą. Mūsų tikslas – sumažinti kelionių automobiliais skaičių ir padidinti keliaujančių viešuoju transportu, dviračiais, pėsčiomis skaičių. Taip pat siekiama, kad 2030 m. Vilniaus viešojo transporto parką sudarytų 55 proc. elektrinis transportas ir 45 proc. alternatyviais degalais varomos transporto priemonės“, – teigia J. Damidavičius.

Iš viso kelionių automobiliu skaičių planuojama sumažinti apie 20 proc. Teigiamos tendencijos buvo pastebimos dar prieš karantiną, kai augo kelionių viešuoju transportu skaičius. 2017 m. atlikta 191,2 mln., 2019 m. – jau 196,6 mln. kelionių. Pandemijos metu jų skaičius sumažėjo, tačiau tikimasi tolimesnio augimo – tą lems atnaujinamas parkas, greitesnės kelionės ir patogesnis susisiekimo planavimas.

Kuriant ir tobulinant infrastruktūrą bei suteikiant vilniečiams daugiau lankstumo, galimybių rinktis patogiausią judumo būdą, rūpinamasi ir edukacija. Judumo transformacijos vadovas teigia, kad būtent žinojimas ir sąmoningumas lemia kryptingus pokyčius.

 

„Įpročių keitimas dažniausiai yra ilgalaikis procesas ir vien geros infrastruktūros tikrai negana. Tam, kad skatinimas judėti darniau būtų ne vienakryptis, o pateisinantis žmonių lūkesčius, inicijuojame ir įgyvendiname įvairias diskusijas apie darnų judumą, stipriname bendradarbiavimą su bendruomenėmis, suteikiame daugiau ir gilesnės informacijos apie judumo alternatyvas“, – sako J. Damidavičius.

Pėstiesiems draugiški eismo reguliavimo pokyčiai ir technologinės naujienos

Per artimiausius penkerius metus vilniečių laukia nemažai naujienų darnaus judėjimo srityje. Pavyzdžiui, planuojama pristatyti išmanų kelionių planavimo įrankį. Jis parinks optimalią kelionę nuo durų iki durų, be to, bus integruotas su išmania automobilių laikymo sistema, kuri padės stebėti parkavimo užimtumą. Dar viena būsima naujiena – lanksti elektroninio bilieto sistema, leisianti fiksuoti konkrečią kelionės trukmę ir taikyti optimalią kelionės viešuoju transportu kainą.

„Ne visas inovacijas apibrėžiame vien kaip technologines. Nuolat diegiami ir nauji eismo reguliavimo būdai. Vienas pavyzdžių – Vilniuje didinamas prioritetas pėstiesiems. Jau 38-iose šviesoforinėse sankryžose visame mieste reguliavimas pakeistas, sumažinus jų žalio signalo laukimo trukmę. Taip pėstieji kasdien sutaupo vis daugiau savo laiko“, – sako įmonės „Susisiekimo paslaugos” Judumo transformacijos vadovas.

 

Pasako jo, vilniečiai mieste skatinami keliauti derinant kelias transporto priemones. Vėlgi, tai atliepia siekį keliauti tvariai.

„Šį pavasarį jau startavo pilotinis projektas – multimodalinės aikštelės Antakalnyje. Tai vietos, kuriose galima palikti įprastus ar elektrinius dviračius, paspirtukus, o kelionę toliau tęsti pėsčiomis ar viešuoju transportu, įsėdus šalia aikštelių esančiose stotelėse“, – teigia J. Damidavičius.

Sostinėje priskaičiuojama 3000 dalijimosi paspirtukų

Vis daugiau miestiečių mielai renkasi alternatyvas automobiliams – paspirtukus, dviračius, keliones viešuoju transportu ar pėsčiomis. Vilniuje šiuo metu veikia trys paspirtukų dalijimosi platformos su apie 3000 paspirtukų. Taip pat asmeninius el. paspirtukus dažniau įsigyja ir patys gyventojai dėl mažesnės kainos, lyginant su dviračiu.

 

Didėjant kokybiškų dviračių takų tinklui, dviračių saugojimo infrastruktūrai bei įgyvendinant įvairias judėjimą dviračiais skatinančias iniciatyvas miestiečiai dažniau išbando ir keliones dviračiais, dviratininkai gatvėse jaučiasi saugesni. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis 2020 metais Vilniuje užfiksuota 63 proc. daugiau dviratininkų nei 2019 metais.

Optimizmo įkvepia ir tai, kad Lietuva darnaus judumo koncepcijos įgyvendinimo bei aktyvaus savivaldybių įsitraukimo vertinime pateko tarp lyderių. Tai parodė prieš keletą metų tarptautinio projekto metu „Prosperity“ atlikta analizė. Pažintinis tvarumo projektas „Septyniolika“, kurį inicijuoja „Swedbank“ Lietuvoje ir palaiko Vilniaus miesto savivaldybė, vyks iki rugsėjo 17 dienos. Šalies gyventojai, vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami dalyvauti interaktyvioje kelionėje bei taip pažinti 17 tvarumo sričių ir objektų, atspindinčių 17 Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų.

Pranešimas spaudai

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
33 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
13 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
PASPIRTUKINE BEPROTYBE
PASPIRTUKINE BEPROTYBE
2 mėnesius

DVIRATININKAMS IR PASPIRTUKINIMAMS JOKIOS TAISYKLES NEGALIOJA JIE VAZINEJA KAIP JIEMS ATEINA I GALVA…NEEGZISTUOJA JOKIOS TAISYKLES.TAI BEZPRIDELSCIKAI IR MANAU APSKRITAI DVIRACIU, PASPIRTUKININKU EISMA TURI BUTI LEIDZIAMAS GRIEZTAI TIK DVIRACIU TAKUOSE IR GATVESE IR NIEKUR KITUR.

Jonė
Jonė
2 mėnesius

Norint, kad vilniečiai mieste atsisakytų automobilių ir persėstų į kitas transporto priemones, tame skaičiuje ir į viešąjį transportą, reikėtų pavesti sudaryti transporto maršrutų grafikus darbuotojui, kuris būtent važiuoja visuomeniniu transportu ir supranta keleivių poreikius. Blogas pavyzdys transporto įmonės nelankstumo – prieš 3 metus surinkau beveik 100 darbuotojų ir gyventojų parašų, kad 1 greitasis autobuso maršrutas sustotų Tauragnų stotelėje, nes buvusioje Sigmos gamykloje teritorijoje dirba daug ivairaus dydžio įmonių, didelis parduotuvių kompleksas “Baldų rojus”, Maksimos parduotuvė ir šioje gatvės dalyje yra daug daugiaaukščių, kuriuose gyvena daug gyventojų. Išsiunčiau šios dalies gyventojų, dirbančiųjų ir imonių klientų pagedavimą tiek Vilniaus savivaldybei, tiek transporto… Skaityti daugiau

Vilnietė
Vilnietė
2 mėnesius

Dviratininkai važiuoja dviračių taku bei kelio ruožu palei šaligatvį. O paspirtukininkai trukdo pėsčiųjų eismui nes nesaugiai važiuoja šaligatviais.

Žydras dangus
Žydras dangus
2 mėnesius

Dviračiai ir paspirtukai CO efekto nesumažins, kol mieste neatsiras bėginis transportas, tai vienintelė alternatyva ženkliai sumažinti naudojimąsi automobiliais, teisinga vakarų praktika, kurios nk neikerta uzzombinti Vilniaus valdininkų sovietiniai protai

VILNIaus centras
VILNIaus centras
2 mėnesius
Atsakinėti į  Žydras dangus

GYVENU VILNIAUS CENTRE BET NAUDOJUOSI AUTOMOBILIU IR NESIRUOSIU JO ATSISAKYTI KAS BEBUTU..IKI GEDIMINO 9 NUO MANES NEZINAU TIESIAI GAL 300 METRU GAL DAUGIAU BET JEI REIK KAZKO DAUGIAU VAZIUOJAME IKI DYDESNES PARDUOTUVES AUTOMOBILIU NES TEMTI NESULIUS KAD IR 300-400 METRU YRA TOTALI NESAMONE…GYVENAU SOVIETMECIU KAI VISI VAZINEJO VISUOMENINIU TRANSPORTU, DVIRACIAIS IR TAMPE PIRKINIUS ANT KUPROS PER PUSE MIESTO…..ACIU ATGAL I SOVIETMETI NEBENORIU…

Būtinai
Būtinai
2 mėnesius
Atsakinėti į  VILNIaus centras

AŠ TAI GYVENU VILNIAUS ROTUŠĖJ IR NEŽADU ATSISAKYTI LAUKO TUALETO. REIKALŲ EINU DARYTI Į BET KURIĄ, PIRMĄ TUŠČIĄ PASITAIKIUSIĄ BROMĄ. NORS ROTUŠĖJE YRA BENT 5 TUALETAI, O APLINK PILNA KAVINIŲ, KURIOSE GALIU NUEITI Į TUALETĄ UŽ 1 EURĄ, VISADA GERIAU RENKUOSI BROMĄ, NES MOKĖTI PINIGUS UŽ TUALETO VALYMĄ IR NUOTEKŲ TVARKYMĄ PINIGUS YRA TOTALI NESĄMONĖ… GYVENAU SOVIETMEČIU, KAI VISI TURĖJO TUALETUS NAMIE… AČIŪ, ATGAL Į SOVIETMETĮ NENORIU…

Linas
Linas
2 mėnesius
Atsakinėti į  Būtinai

Kvailas palyginimas, tiek sovietmečiu, tiek dabar pas visus namie tulikai, o vat nuosavo transporto skaityk nebuvo 🙂 ir kaip tik auto išlaikymas, kainuoja, o ne dėl pataupymo su nuosavu važiuoja. Ir šiaip šikimas bromuose užtraukia administracinę atsakomybę, o genitalijų rodymas ir baudžiamąją.

Elzė
Elzė
2 mėnesius
Atsakinėti į  VILNIaus centras

Būtent!

rūpinamasi ir edukacija
rūpinamasi ir edukacija
2 mėnesius

Melas. Stebint paspirdukininkų it kitų kretininės masės atstovų elgesį gatvėse, išvada viena – arba meluojama dėl edukavimo, arba auklėtiniai bėga iš pamokų.

Elzė
Elzė
2 mėnesius

:)))

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button