VU astrofizikas M. Macijauskas: yra tvirtas pagrindas tikėti nežemiškos gyvybės egzistavimu

Galbūt norėtųsi patikslinti apie dabartinį technikos išsivystymo lygį, kuris yra būtinas kad keliauti į kitas planetas. Iš tiesų šiuo metu yra įvykęs skilimas kosmoso bendruomenėje – vieni siekia brangius išteklius skirti profesionaliems kosmoso tyrimams, o kitiems labiau rūpi kosmoso turizmo tikslai. Iš tiesų abi pusės turi stiprių argumentų, tačiau ir vieniems ir kitiems be galo svarbu siekti aukštesnės technologinės pažangos, nes dabartinė pažanga žmogaus kelionėms tarp planetų šiuo metu yra gerokai per menka. Kaip pavyzdį tokių vystomų technologijų galime paminėti SpaceX Starship erdvėlaivį arba kuriamą raketą skirtą pargabenti paviršiaus mėginių iš Marso į Žemę. Apie kitų planetų paviršiaus kasimą aparatais daugiau nei pusės metro gylyje negali būti nė kalbos. Skrisdami su raketa į kosmosą mes visą degalų energiją iseikvojame vien tik tam, kad ištrūkti iš Žemės traukos ir paskui saugiai nusileisti kitoje planetoje. Rizikos laipsnis, kad technika suges taip pat didelis, nes skrydžio metu technika patiria apkrovas 40 tūkstančių kilometrų greityje – Žemėje technikos apkrovos žymiai mažesnės tačiau ji ir čia genda. Kalbant apie nežemišką gyvybę tai bakterijų radimas kitoje Saulės sistemos planetoje mums reikštų, kad teoriškai galbūt ir mes galėtume ten apsigyventi, nes yra šansų, kad kaip sako astrofizikas Mindaugas mūsų Žemės atmosferą gali nupūsti, arba koks pavojingas meteoritas atskristi. O apie kitas ne Saulės planetas nėra ko ir svajoti – iki jų net teoriškai skristi tektų tūkstančius metų. Galbūt galime pasidžiaugti, kad Marse šiemet nusileido du robotai, kurie kartu su Curiosity jau yra savotiški šitos planetų gyventojai. O kad šiandien po 60 metų pertraukos žmogus vėl galėtų skristi į Mėnulį raumenis dar turėsime paauginti, kadangi prieš ieškant svetimų bakterijų, tenka duoti laiko žmonėms Žemėje atsigauti po savų bakterijų ir virusų, kurie praėjusiais metais mums atnešė skausmingą pandemiją ir karantiną.