Vilniaus universitetas (VU) nuolat siekia suteikti kuo geresnes sąlygas mokslininkams įgyvendinti savo projektus ir plėtoti mokslinę veiklą. Be abejo, tam ypač svarbu finansavimas. Kad tai nebūtų kliūtis moksliniams tyrimams vykdyti, VU gali supažindinti su įvairiomis finansavimo galimybėmis ir kartu ieškoti optimalių sprendimų. Šia galimybe šiemet pasinaudojo net trys tarptautiniai stažuotojai, kurie savo tyrimus vykdo VU Istorijos fakultete ir kuriems vadovauja Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centro vadovė prof. Jurgita Verbickienė.
Tarptautinė paraiška įvertinta nacionaliniu lygiu
Prof. J. Verbickienė džiaugiasi, kad toks bendradarbiavimas aktyviai prisideda prie VU tarptautiškos bendruomenės. Du iš trijų stažuotojų, dr. Kseniya Tserashkova ir dr. Sergii Gurbych, patys kreipėsi ieškodami galimybių dirbti kartu su prof. J. Verbickiene, o su dr. Tomaszu Jankowskiu keliai jau buvo susikirtę ir anksčiau. Įgyvendinti bendrus VU tyrimus su užsienio mokslininkais, kurių akademiniai profiliai labai skirtingi, nuspręsta pasinaudojus Marie Skłodowskos-Curie podoktorantūros stažuotėms finansuoti skirta programa (angl. – MSCA PF).
Prestižinė MSCA PF programa sudaro jauniesiems tyrėjams puikias sąlygas plėtoti savarankišką akademinę karjerą. Vis dėlto tuokart Europos Komisijos dotacijų gauti nepavyko, tačiau, besvarstant projektus patobulinti ir teikti iš naujo, VU Mokslo ir inovacijų departamento Mokslo projektų skyrius supažindino su galimybe gerai įvertintiems MSCA PF projektams gauti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos finansavimą.
„Visi trys projektai buvo įvertinti gana aukštais balais ir atsiradus šiai priemonei mes į Lietuvą galėjome pritraukti tarptautinių stažuotojų, podoktorantūros mokslininkų su jau sukaupta moksline patirtimi. Tai leidžia mums plėsti veiklas ir tyrimus VU, gauti įvairialypės patirties. Taip pat džiugu tai, kad nors finansavimo šaltinis pasikeitė, stažuotojų projektai liko nepakitę“, – sako istorikė.
Mokslininkai VU stažuotes pradėjo kovo 1 d. Prof. J. Verbickienė teigia, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas mokslininkų integracijai, organizuojami jų prisistatymo renginiai, kuriuose dalyvauti galės ne tik VU Istorijos fakulteto bendruomenės nariai, bet ir visi norintys plačiau susipažinti su stažuotojų projektais.
„Jų tyrimai yra tarpdisciplininiai ir bus įdomūs įvairių krypčių atstovams. Tai nėra vien tik istoriniai tyrimai. Iš pavadinimų galima suprasti, kad jie siejasi ir su kitomis mokslo kryptimis. Vienas iš mano tikslų būtų juos kuo plačiau pristatyti VU bendruomenei, kad ir ji turėtų naudos iš mūsų aplinkoje dvejus metus dirbsiančių tyrėjų, kurie ateina su gana nauju ir mums netipiniu įdirbiu“, – sako profesorė.
Unikalios tyrimų sritys ir nauji metodai
Prof. J. Verbickienės teigimu, visi trys tyrėjai turėtų reikšmingai papildyti VU Istorijos fakulteto ir Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centro veiklas, nes tyrėjų projektai bus vykdomi taikant tam tikrus VU naujus metodus. Dr. S. Gurbych, turintis Ukrainos ir Izraelio pilietybes, atvyko iš JAV, Ilinojaus universiteto Urbanoje-Šampeinėje, ir dirba su įvairiais tekstais, taikydamas skaitmeninės humanitarikos metodus. Jo projekto pavadinimas – „Archyvinių dokumentų hebrajų ir jidiš kalbomis apdorojimas pasitelkiant kompiuterį“.
„Iš esmės S. Gurbycho projekte bus dirbama su įvairiais dirbtinio intelekto ir skaitmeninės humanitarikos instrumentais, kurie turėtų sukurti produktą, leisiantį paspartinti šaltinių skaitymą. Projekto vykdymo metu bendradarbiausime su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centru, kuriame yra nemažai neaprašytų šaltinių. VU ši sritis yra santykinai nauja ir S. Gurbycho projektas leidžia ne tik padaryti proveržį jo paties tyrimuose, bet ir plėsti mūsų universiteto galimybes. Kalbame apie naujų kursų parengimą, dėstytojų konsultavimą ir taip toliau“, – pasakoja prof. J. Verbickienė.
Dr. T. Jankowskis atvyko iš Lenkijos. Daktaro laipsnį jis yra įgijęs Vroclavo universitete. Savo projektu „Šeima modernėjančioje Vidurio ir Rytų Europoje. Istoriniais duomenimis pagrįsta perspektyva“ (angl. „Family in modernising east-central Europe. A historical data-driven perspective“) jis atstovauja šeimos istorinės demografijos tyrimų sričiai.
Pasak prof. J. Verbickienės, tai nėra įprasta demografija: „Šiuolaikinė demografija apdoroja gan nemažai duomenų, bet dr. T. Jankowskis dirba su tokio tipo demografijos kriterijų neatitinkančiais šaltiniais, datuojamais XVIII a. pab. – XIX a., kurių demografai įprastai nenagrinėja. Tai bus tam tikras šansas bandyti plėtoti tokio tipo tyrimus VU, nes šia tema yra rengiamos kelios disertacijos, o tai žymi platesnio supažindinimo poreikį.“
Dr. K. Tserashkova yra nepriklausoma tyrėja ir žurnalistė iš Baltarusijos. Jos projektas – „Europos gyventojų nuskurdimas XVIII a. pabaigoje – XX a. pradžioje: priežastys, procesas ir poveikis visuomenėms“ (angl. „Pauperization of Europe’s population in the late 18th – early 20th century: Reasons, process and impact to societies“). K. Tserashkova savo tyrimuose taikys sociologijos metodus, kels Rytų Europos populiacijos nuskurdimo klausimą ir lygins tarpusavyje atskirų socialinių, konfesinių bei etninių grupių rekonstruojamas nuskurdimo tendencijas.
„K. Tserashkova yra labai daug dirbusi su Baltarusijoje esančia medžiaga, kuri mūsų tyrėjams dabar visiškai neprieinama. Tad per jos tyrimą netiesiogiai bus bandoma prieiti prie suvokimo, kaip atrodo nuskurdimas skirtinguose visuomenės sluoksniuose“, – sako prof. J. Verbickienė.
Mokslininkams vykdant tyrimus VU tikimasi paskelbti ne vieną straipsnį aukšto lygio tarptautiniuose akademiniuose žurnaluose, numatomas dalyvavimas konferencijose ir kitose veiklose. „Projektų vykdymo metu tyrėjams nėra privalomas paskaitų skaitymas, nes tai yra mokslinių tyrimų ir kompetencijų kėlimo projektai, bet visi trys labai suinteresuoti dėstyti. Jie nori perteikti savo žinias studentams ir vietos bendruomenei“, – priduria prof. J. Verbickienė.
