Pastaruosius metus stebint didėjančią alkoholio, tabako gaminių, naujų psichoaktyviųjų medžiagų, raminamųjų ir migdomųjų vaistų be gydytojo paskyrimo vartojimo tendenciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino 2024–2028 m. strategiją. Ja siekiama mažinti vaikų ir jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, tikslingai diegiant bei vykdant mokslo įrodymais, gerąja kitų šalių patirtimi pagrįstas prevencijos priemones ne tik jaunimui, bet ir jų tėvams, globėjams, rūpintojams, pedagogams, skirtingų sričių specialistams, nepaliekant nuošalyje mokyklų bei bendruomenių infrastruktūrai reikšmingų sprendimų. Iki šiol nekoordinuotai vykdomi prevenciniai veiksmai bus planuojami, diegiami ir stebimi nuosekliai, skiriant tikslinį finansavimą bei užtikrinant visų dirbančių šioje srityje bendradarbiavimą.
„Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir platinimas tarp jaunuolių nėra nauja tema, tačiau ji kelia vis daugiau iššūkių. Vilniaus mieste, kaip ir visoje Europoje, susirūpinimą kelia į rinką kasmet patenkančios naujos psichoaktyvios medžiagos, kurių poveikis sveikatai ar gyvybei nėra nuspėjamas, neretai jų vartojimas sukelia apsinuodijimo atvejus, kai reikalinga būtinoji medicinos pagalba ir tęstinis gydymas. Strategija parengta su tikslu mažinti tokių situacijų skaičių ir ilguoju laikotarpiu vartojimo maksimaliai išvengti. Tam reikalingas koordinuotas ir nuoseklus visų suinteresuotų įstaigų ir organizacijų darbas – to sieksime įgyvendindami strategijos uždavinius“, – sako Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.
Vilniaus miesto savivaldybės vaikų ir jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bei platinimo prevencijos 2024–2028 metų strategija atitinka tiek nacionalinio lygmens strateginių dokumentų nuostatas, tiek efektyvios prevencijos sampratą. Ją rengiant vadovautasi islandiškojo modelio filosofija, kuri nukreipta į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizikos veiksnių mažinimą bei apsauginių veiksnių, kurie padeda išvengti vartojimo, stiprinimą. Tai reiškia, kad prevencija nebėra suprantama tik kaip prevencinės veiklos vaikams, siekiant jiems suteikti žinių, prasmingai užimti ar ugdyti psichologinį atsparumą. Šalia jų lygiaverčiai svarbiomis temomis matomi bendravimo bei santykių su tėvais, mokytojais ar bendraamžiais klausimai, saugios aplinkos kūrimo svarba, taisyklių mokykloje ir šeimoje kūrimas bei laikymasis ir kt.
Didins jaunimo raštingumą, užimtumą, pagalbos galimybes
Strategija siekiama užtikrinti gyvenimo įgūdžių pamokas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tema visiems 1–10 klasių mokiniams bendrojo ugdymo mokyklose. Taip pat tikslingais mokymais didinti vaikų ir jaunimo raštingumą, kad jie žinotų apie medžiagų vartojimo pasekmes, psichikos sveikatos stiprinimo ir pagalbos galimybes, psichikos sveikatos sunkumų atpažinimo požymius.
„Daug dėmesio skiriame ir rizikų mažinimui, jaunuolių užimtumo didinimui, kad mieste būtų visiems prieinamų saugių ir sveikatai palankių erdvių leisti laiką ir bendrauti tarpusavyje. Strategijoje numatome nuosekliai didinti mokinių, gaunančių NVŠ krepšelį, skaičių, plėsti atvirą darbą su jaunimu centruose ir jaunimo erdvėse, kurti jaunų žmonių poreikius atitinkančias laisvalaikio erdves seniūnijose, taip pat didinti sporto aikštynų skaičių“, – sako Viktorija Turauskytė, Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja.
Be jau išvardintų priemonių, strategijoje papildomai numatyta pagalba mokytojams, vedantiems gyvenimo įgūdžių pamokas. Kaip pažymi V. Turauskytė, jiems neretai tenka spręsti kylančius iššūkius su mokiniais ar jų tėvais, globėjais, rūpintojais psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ar kitomis psichikos sveikatos temomis – tam reikia ne tik žinių, bet ir išmanyti mieste veikiantį pagalbos tinklą, kad būtų galima tikslingai nukreipti pagalbos. Strategijoje numatyta tęsti ir plėsti anoniminių vaikams ir jaunimui palankių paslaugų nepilnamečiams, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, prieinamumą.
Stiprins šalia jaunimo esančių suaugusiųjų žinias ir įgūdžius
Strategijoje numatytos priemonės leis įgalinti tėvus, globėjus ar rūpintojus būti aktyviais psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos dalyviais, turinčiais žinias, įgūdžius ir tinkamas nuostatas, padedančias sumažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizikos veiksnius bei stiprinti apsauginius.
Kaip rodo 2022 m. Vilniuje atlikto islandiško psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos modelio „Planet Youth“ tyrimo duomenys, tėvų vaidmuo iki šiol nėra pakankamas ir temų, kuriomis būtina dirbti, spektras yra platus: nuo vaikų ir jaunimo sveikatai palankių sprendimų auklėjant vaikus iki pasirengimo kalbėtis su vaiku atvirai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo klausimais.
Strategijoje numatytos priemonės užtikrins mokyklų administracijų atstovų, mokytojų, sveikatos, socialinės, švietimo, jaunimo politikos sričių specialistų kompetencijų tobulinimą, tvarų skirtingų sričių bendradarbiavimą, žmogaus teisėmis grįstų metodų taikymą, veiksmingą vartojimo atvejų atpažinimą ir koordinavimą tiek mokykloje, tiek už jos ribų.
Reikia pripažinti, kad sunkumų atpažinimas ir nukreipimas pagalbos yra ypač svarbus aspektas ir, kaip rodo esama praktika, kol kas veikia gana vangiai tiek dėl mažo visuomenės raštingumo, tiek dėl stigminių nuostatų. Numatomais veiksmais bus siekiama, kad pirmieji vartojimo atvejai būtų vertinami rimtai ir ankstyvosios intervencijos paslaugas gautų kuo daugiau jaunų žmonių, nedelsiant ir nelaukiant priklausomybės ligos vystymosi ir su tuo susijusių pasekmių.
